June 2008 ra archyvas
Kam pirkti brangiau? CECT P828 apžvalga
Šiaip mėgstu technologijas, ypač naujas. Nemažai jau gyvenime pinigų "išmėčiau" ant visokių hi-tech "žaislų"

Bet niekada neturėjau ydos pirkti kažką būtent naujausio, madingo ar brangaus vien todėl, kad tai brangu, aktualu

Negi atvirkščiai - labiau mėgstu kas sena, gera. Naujienom nuolat domiuosi, pabandau kažkokius mokslo, technologijų išradimus, bet kasdieniam darbui naudoju tai kas stabilu, įprasta

Tarkim kai jau buvo visur paplitę kokius 5-is metus Windows XP, aš specialiai naudojau Win98 ne todėl, kad kompai nepavežtu, bet tiesiog su sena OS naujesnis kompas tiesiog "švilpia"

Lygiai taip pat dabar iš naujausio laptopo įsigyto prieš 9 mėn labai greit išnaikinau be pėdsakų Windows Vista ir sėkmingai darbuojuosi su įprastais Win XP. Sunku paaiškint tokias dvi įpročių priešingybes
Prieš bene tris metus Anglijoje įsigijau tuometini superinį telefoną Sony Ericsson W810i, kainavusį velniškus pinigus, bet džiaugiausi visą tą laiką puikiu mp3 grotuvu ir šiaip neblogu telefonu. Na pastaruoju metu jau nuo patirtų smugių ir senatvės ėmė jis "grybauti", tad svarsčiau, kad teks pirkti kitą, greičiausiai irgi Walkman`ą. Ir tada gavau dovanų... CECT P828 (kitur C828...)
Iš principo tai tik kiniška gero telefono kopija... Iš pradžių gan nustebino kai kuriomis funkcijomis, absoliučia jų gausa, vėliau pradėjo nebepatikti dėl savitų valdymo nepatogumo ir kitų niuansų. Dar po kelių dienų galutinai apsipratau ir galutinis įvertinimas... manau nuspėjat, kad neblogas jei net čia rašau
Esminės to "technikos stebuklo" ypatybės:
Palaiko dvi SIM korteles vienu metu. Tikrai labai šaunu, kai reikia nešiotis, atsiliept ir į asmeninį, ir į darbinį numerius. Aš visad buvau labai kategoriškai prieš tokias nesąmones, kai visi dabar aplink jau keli metai nešiojasi pilnas kišenes telefonų, po 2-4 skirtingų operatorių SIM... Geriau jau vargdavau keisdamas kortelę viename telefone. O dabar atkrito ir tas vargas, tai didelis dėkui telefonui už tokią mažą kainą
Kitas "stebuklas" - TV imtuvas telefone

Didelis ekranas (400x240 px, 9:16) leidžia visai patogiai žiūrėti TV programas, filmus. Nemaža ištraukiama antena visai neblogai gaudo visus lietuviškus, bangomis transliuojamus, kanalus. Tik teko pasukt galvą, kol sužinojau kokį regioną rinktis, kad kokybiškai dekoduotų signalą

Pasirodo ne UK, ne western europe ir ne USA ar dar kas šovė pirmiausia į galvą, o rintis reikia... China

Na va, dabar sau poligone galėsiu vakaro žinias ar lemiamas krepšinio varžybas pažiūrėt
Kiti aktualūs dalykai - geras radijo imtuvas, muzikos ir vaizdo grotuvas. Apie radiją nėra ką pasakot. Muzikos grotuvas žinoma palaiko mp3 ir net labai neblogai atkuria garsą, bet tik per įmontuotą erdvinį garsiakalbį. Per pridedamas ausines nei ko klausytis nei kalbėtis neverta - didesnio šlamšto nesu matęs

Šiaip grojaraščio valdymas mažiau patogus nei walkman`e, bet nieko, įprantama. Vaizdo grotuvas palaiko 3gp, mp4 formatus. Tai viena iš svarbesnių, man aktualių funkcijų, nes būna tenka "užmušinėti laiką" kur tarnyboje, sargyboje ar poligone, o nešiojamą kompiuterį ne visur juk gali nusitempti, įsijungti, tai čia bus išsigelbėjimas

Jau įsigyjau 4GB atminties kortelę ir įkėliau 15 mėgstamų filmų. Anksčiau pats gana skeptiškai žiūrėjau į filmų peržiūrą tokiuose mažuose įrenginiuose, bet čia žiūrių ne taip ir baisu, įmanoma žiūrėti labai nepertempiant akių ir dar gana nebloga kokybe, erdviniu garsu klausantis visu efektų. Cool

Taipogi pravartus diktafonas, įrašantis labai suglaudintu formatu kokybišką garsą. Į dabartinę kortelę tilptų 34 valandos garso įrašo - manau bet kam pakankama
Na kitos savybės kaip ir kituose telefonuose - bluetooth, mms, organaizeris, konverteriai, chronometrai ir t.t.
Ai dar yra foto ir video kamerą, bet jų tokia tragiška vaizdo kokybė, kad geriau nesikeiksiu čia

Ir iš viso - fotografavimui yra foto aparatai, filmavimui - vaizdo kameros. Jokia video kamera negali gerai fotografuoti, joks foto aparatas - gerai filmuoti, tai tuo labiau joks mobilusis telefonas - daryti to ar to gerai
Neigiamos savybės - kol kas labai ir labai nelengva rašyt sms su tokia maža klaviatūra. Bet vis labiau įprantu tiesiog baksnot lietimui jautrų ekraną spec. "pieštuku", tad keikiuosi mažiau. Ir šiaip geriau skambinu o ne rašau, nėra kada

Dar navigacija durnoka - kol susirandi ar įvedi naują tel. nr ar dar kokią aplikaciją, tenka šiek tiek pavargti. Na bet čia manau įpratimo reikalas, tad su laiku bus lengviau.
Bendras įvertinimas geras. Ko daugiau norėt už 600 lt, kai ir taip vienoje vietoje, dailiame ir iš pažiūros patvariame metaliniame korpuse, telpančiame delne, gauni DU telefonus, televizorių, audio ir video grotuvą, radiją, organaizerį ir t.t.

Ir dar viskas laisva visiems tinklams, du akumuliatoriai, kurie berods neblogai laiko net filmus ar TV žiūrint, o man svarbiausia - kraunasi per USB nuo nešiojamo kompiuterio...

Na žinoma galima norėti, kad dar tame pačiame būtų GPS imtuvas, jis nedužtų, neskęstų... tada būtų tobulas, ypač kariui
Platesnis review YouTube:
P.S. Draugė pasiėmė CECT a8+ (a380i ?), tas irgi dviejų kortelių... bet jos neveikia vienu metu, reikia persijungti

Na tai tiesiog tik, kad nereikia nešiotis dviejų telefonų arba keisti kortelės. Kitas didelis minusas - visai nebėra klaviatūros, viskas valdoma, rašoma prisilietimais, o tai tikrai nėra patogu. Nzn ar pliusas tai, bet viena įdomi funkcija - jautrumas vartymui... Tai tarkim veikia, kai žaidi įdėtą mašinų lenktynių žaidimuką - suki telefona, sukasi mašina

O šiaip... nėra TV ir pan jame... o Lietuvoje už juos mačiau irgi 500-600 lt prašo... Nors ko norėt - oficialūs salonai už daug mažiau funkcijų turinčius įrenginius, jei "nepririštus" prie operatorių, nesibodi plėši tūkstančius... Gerai, kad užsaugo nauja karta, sugebanti naudotis PayPal, apsipirkti eBay
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/06/kam_pirkti_brangiau_cect_p828_apzvalga/catid/4
Biurokratiją įveiks... internetas
"
2008-06-17 14:49
Teodora Rašimaitė | „Savaitė“
Nedaug kas žino, kad iš tikrųjų Sąjūdis prasidėjo per planinį Mokslų akademijos renginį „Ar įveiksime biurokratiją“ — žodis po žodžio, ir diskusija tapo nevaldoma, o kitą dieną buvo įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Susigrąžinome valstybę, įstojome į NATO ir ES, tačiau biurokratija taip ir liko nenugalėta.
Biurokratijos voratinklis, pinklės, šmėkla, biurokratų armija, visuomenės išlaikytiniai — valstybės sektoriuje dirbančių žmonių visuma vadinami visokiausiais epitetais. Tačiau pirmiausia išsiaiškinkime, kas toji biurokratija yra, kaip ir kodėl ji „apraizgo visą Lietuvą“ ir „siurbia kraują“. Juk suvokiant kokio nors reiškinio prigimtį ir jo veikimo būdą, su juo daug lengviau kovoti, nei paskelbus demonu ir tikintis, kad jis susigėdęs skaisčiai nuraus ir daugiau nebekliudys gyventi.
Reklama
Prieš ką kovojame?
Biurokratijos apibrėžimų yra ne vienas, tačiau apibendrintai galima pasakyti, kad tai — sociologinė sąvoka, nusakanti vyriausybės ir jos institucijų organizacinę struktūrą, kuriai būdingos formalizuotos procedūros, atsakomybės pasiskirstymas, hierarchija ir neasmeniniai santykiai. Biurokratija taip pat būdinga daugeliui verslo ir visuomeninių organizacijų, t.y. sudaro tam tikrą jų veiklos dalį.
Dažnai pats modernios valstybės atsiradimas siejamas su biurokratijos atsiradimu, nes moderniai valstybei būdinga profesionali valdininkija. Kaip biurokratijos neigiamybė įvardijama tai, kad biurokratai turi visą informaciją, reikiamą sprendimams priimti, todėl gali daryti įtaką sprendimus priimantiems politikams, nuslėpti jiems prieinamą informaciją ir nuo politikų, ir nuo visuomenės, sabotuoti bet kokį jau priimtą politikų sprendimą, pati likdama šešėlyje.
Kita vertus, modernios valstybės beveik neįsivaizduojamos be biurokratijos, išskyrus anarchizmo siūlomas alternatyvas. Liberalai siūlo radikaliai sumažinti valstybės reguliuojamų sričių skaičių, taigi ir biurokratiją, tačiau daugeliu atvejų tokie sprendimai nieko gero visuomenei neatneša. Be to, mažesnis valstybinis reguliavimas įmanomas šalyje, kur valdžios ir visuomenės santykiai nusistovėję, o ji pati labai organizuota ir daugelį problemų gali spręsti pati savo jėgomis. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti darbuotojų ir darbdavių santykius, kurie būtų sprendžiami remiantis sveiko proto, abipusės naudos, derybų ir kompromisų principu.
Biurokratas po mikroskopu
Biurokratijos principus ir pageidaujamas valdininko biurokrato savybes dar praėjusio amžiaus pradžioje nagrinėjo vokiečių sociologas M.Vėberis. Mums atrodys keista, tačiau jis laikė ją pranašesne už kitas iki tol taikytas valdymo organizavimo formas. Tiesa, šiuo metu jo idėjas baigia nugalėti viešojo administravimo samprata, tačiau šis mokslininkas, kurio darbus kaip Bibliją iki šiol studijuoja būsimieji vadybininkai, padeda pažvelgti į biurokratiją kiek kitokiomis akimis.
Nereikėtų užmiršti, kad M.Vėberis kalbėjo apie biurokratinį valdymo būdą, o ne apie jo „papildus“ — sakykim, korupciją. Be to, biurokratai veikia tik įstatymo numatytose ribose, o tie įstatymai skirtingose šalyse galu būti labai skirtingi.
Ir M.Vėberis atskyrė politikų ir valdininkų valdymą ir parodė, kad jų interesai priešingi: valdininkas siekia sąžiningai vykdyti bet kokią, net prieštaraujantį jo įsitikinimams įsakymą, o politikas remiasi asmenine atsakomybe už jo siūlomus ar priimamus sprendimus.
Biurokratinio valdymo rezultatai yra prognozuojami, tuo jis pranašesnis už kolegialųjį valdymą (labai lėtas, susijęs su nuolatiniais konfliktais ir kompromisų ieškojimu, priklausomas nuo lyderių ar „viršūnių“, neturi tęstinumo (kitas atėjęs lyderis gali pradėti visai priešingus sumanymus). Puikiausias to pavyzdys — susirinkimas, kurį minėjome straipsnio pradžioje: rengtas kovos su biurokratija planas, o sukurtas Sąjūdis.
Taigi, pasak M.Vėberio, šiuolaikinė visuomenė turi tik du pasirinkimo variantus: biurokratija ir diletantizmas. Beje, mokslininkas teigė, kad biurokratijos mechanizmas yra, galima sakyti, nesugriaunamas: tie, kurie nusprendžia atsilaikyti prieš biurokratinio valdymo sprendimus, turi susijungti į savo organizacijà, o ji lygiai taip pat tampa biurokratinė dėl paprasčiausios priežasties — toks valdymo būdas yra optimaliausias. Kad idealistiniai M.Vėberio darbai neatrodytų mums, švelniai tariant, keistoki, reikėtų prisiminti, kad pamačius visiškai prastai futbolą žaidžiančius žaidėjus, nereikėtų daryti išvados, kad futbolas — niekam tikęs žaidimas, o jo taisyklės — kvailos.
Akistata su biurokratu – išvengiama
Vis dėlto tenka pripažinti ir tai, kad mūsų biurokratijos „žaidėjai“ yra tokie, kokie yra. Tad, vaizdingai kalbant, siekiant nugalėti vadinamąjį „biurokratijos“ baubą, pagalba ateina iš ten, iš kur visai nesitikėta — iš interneto plėtros.
Tiesa, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje internetu naudojasi maždaug penktadalis šalies gyventojų, Europos Sąjungos šalyse tai daro daugiau nei pusė žmonių, o, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse šis skaičius siekia net apie 70 proc. Tačiau, turint omeny, kokiu greičiu Lietuvoje išplito mobiliojo ryšio paslaugos, galima spėti, kad neilgai trukus daugelį biurokratinių reikalų galėsime sutvarkyti internetu.
Siekdamas plėsti informacinę visuomenę, buvo įkurtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR Vyriausybės — sakytum, dar viena biurokratinė struktūra. Tačiau kartu tai — ir biurokratiją „graužianti jėga“, nes komitetas vykdo programą, kaip gyventojai be valdininkų pagalbos ir net jų nematydami bei neklaidžiodami valdiškais koridoriais, gali atlikti daugelį reikiamų veiksmų.
Turbūt ne vienas yra pastebėjęs, kad vis mažiau reikia ir įvairių „popierinių“ pažymų, nes duomenys yra valstybės tinklalapiuose, kas žino, gali nesunkiai sužinoti, kokie sprendimai priimti, nuolankiu balsu neklausiant to „visažinio“ valdininko ir t.t. Kalbama ir apie tai, kad sprendimų priėmimo eiga, kiek leidžia privatumo ribos, turi būti vieša (informacija — taip pat internete). Tačiau žinoma, lieka atviras amžinas klausimas, kiek valstybė apskritai gali reguliuoti mūsų gyvenimą — ar pasitelkusi blogus ar net gerus valdininkus."
Aga... aš irgi vis pasvajoju, kada mylimoje kariuomenėje bus mažiau biurokratizmo

Iš kompiuteristo pusės žiūrint atrodytų nėra jau taip ir sudėtinga įdiegti daugiau elektroninės apskaitos, supaprastinti kasdienes procedūras... (net universitetuose yra sistemos kur studentai jungdamiesi per paprastą internetą gali matyti paskaitų grafikus, egzaminų įvertinimus, užsirašyti į renginius ar padiskutuoti su kolegomis ar dėstytojais...). O krašto apsaugos struktūros ir savo intranet`ą turi, ir šiaip technologijas pažangiausias valdo, o ir žmonės ne kvaili dirba. Bet šiai dienai daugelis tik atsidūsta, kad karinis rengimas, tai kova su... popieriais. Nuo ryto iki vakaro rašomi ir perrašomi kalnai prašymų, teikimų, įsakymų. Toks vaizdas, kad ne seržantus ar karininkus darbovietė ugdo, o tobulus raštvedžius
Dabar, tarkim KASP padalinio budinčioje dalyje stovi pagyvenęs fakso aparatas ir per jį pirmyn atgal stumdomi kažkokie teikimai, nurodymai. Po to jie taisomi ir vėl siunčiami į aukštesnį štabą. Grįžta su pastabomis, vėl taisomi ir siunčiami atgal. Tada kada nors grįžta atgal patvirtinti ir t.t. ir pan.

O juk galėtu stovėti paprasčiausias kompiuteris įjungtas į saugų tinklą - prisėdo vadas, prisijungė į kokią duomenų bazę pagal turimus įgaliojimus, įvedė duomenis, po kurio laiko mato štabe pažymėtus pakeitimus ir t.t. Juk tiek daug prigalvotą programų darbui tinkle, dokumentų komandiniam rengimui per atstumą ir t.t.
Ir šiaip... užėjo tarkim karys savanoris į savo vadavietę, prisijungė prie sistemos su savo kario ID ir slaptažodžiu - mato paskaičiuotus algalapius, įskaitytas tarnybos dienas. Sužymi sekančio mėnesio kalendoriuje pageidaujamas budėjimų dienas o sistema automatiškai analizuoja, lygina ir dėlioja su kitų pageidavimas. Kažkam telieka visą tai patikrinti, apibendrinti. Ir dar daug daug tokių ir kitokių technologijų pritaikymų popierizmo, biurokratijos mažinimui matau... bet... dream dream
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/06/biurokratija_iveiks_internetas/catid/4
Apgailėtina kopija
Aptikau netyčiom (tiksliau tyčiom - tikrinau būtent tą adresą, norėjau įregistruot, kad lankytojams patogiau būtų...) internete tokį viena apgailėtiną plagiatą:
RadviluZygis.lt tai dabar net nežinau ar čia verkti ar juoktis...
Visas turinys, nuotraukos, grafika, tekstai kopijuoti be jokių sąžinės priekaištų iš mano projekto
RadviluZygis.net
Niekas nei iš pažįstamų organizatorių, nei iš šalies nesikreipė su tokia ar panašia idėja, neprašė pasidalinti info, leisti naudoti asmenines fotonuotraukas ar pan... Tiesiog tiesmukai akiplėšiškai viską nukopijavo ir dar "pamovė" ant apgailėtinai atrodančios ir labai "skylėtos" PHPBB "turinio valdymo sistemos" ir dabar tik gėdą daro...
Žodiu kažkoks didelis didelis nesusipratimas gavosi... reiks išsiaiškinti
P.S. dirstelėjau į < meta > informaciją tinklapio kode - niekas nekeista, žodis į žodį, raidė į raidę nukopijuota kas mano rašyta, BET nesikuklinta pakeisti NET vieną eilutę:
< meta name="Author" content="Vladimir Syčiov" > ... graudu...
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/06/apgailetina_kopija/catid/4