Soldier.lt :: Kario keliu
Gyvenimo būdo tinklaraštis. Skiriu mylimosioms... Lietuvai ir Linai :*
Išsikrausčiau į Pilypas.lt ! Seni įrašai perkeliami ir trinami ;)
Asmeniška
- DosJe (kas, kodėl ir kaip AŠ? Prisistatymas "hello world" :)
- FOTOalbumai (taip sakant geriau kartą pamatyti, nei...)
- Dienoraštis (šiaip asmeninės mintys ir informacija ~)
Gyvenimo būdas
- Karyba +++ (tarnyba KASP, misijos, ginklai ir taktika)
- eXtreme !! (RopeJumping, Climbing, SkyDiving etc.)
- IT, e-Projekt@i (mano projektai, interneto technologijos)
- Kelionės (Lietuva ir pasaulis, kraštovaizdžiai, muziejai ir t.t.)
- AirSoft (strikeball / šratasvydis - daugiau nei tik žaidimas!)
- Mokslas 8-) (pažangos ir mokslo populiarinimo straipsniai)
- Technologijos # (Modernios technologijos, įdomi technika)
- Istorija (digeriai, archeologija, paveldas, inscenizacijos ir pan.)
- Muzika & klipai (gera muzika - svarbi mano gyvenimo dalis :)
Mano nuomonė
Keli mano e-Projektai
- AIC.lt
Parduotuvė "Armijai ir civiliams" - PesciujuZygiai.lt
Pėsčiųjų žygių asociacija - HostIN.lt
Patikimas ir pigus hostingas - adART.lt
Taikliausia reklama internete - RopeJumping.lt
Šuolių su virve asociacija - Top50.lt
Lankomumo skaitiklis, TOP`as - KASP.lt
Krašto Apsaugos Savanorių Pajėgos - SOF.lt
Specialiųjų operacijų pajėgos - CheapFLY.lt
Pigūs lėktuvų bilietai, kelionės - eBid.lt
Paversk sendaikčius pinigais ;) - SWAT.lt
Jonavos AirSoft SWAT komanda - UrbEx.lt
Digeriai, urban eXploration - JonavosSauliai.lt
Jonavos šaulių 11-oji kuopa
Lankomumas
Paieška
Publikacijų archyvas
- 2009 m. 03 mėn įrašai
- 2009 m. 02 mėn įrašai
- 2009 m. 01 mėn įrašai
- 2008 m. 12 mėn įrašai
- 2008 m. 11 mėn įrašai
- 2008 m. 10 mėn įrašai
- 2008 m. 08 mėn įrašai
- 2008 m. 07 mėn įrašai
- 2008 m. 06 mėn įrašai
- 2008 m. 05 mėn įrašai
- 2008 m. 04 mėn įrašai
- 2008 m. 03 mėn įrašai
BLOG`o statistika
Įrašų: 335 | Komentarų: 261 |
Jūs vertinate
-
Geriausiai
- (5.00/5)
- Nardymas Egipte - pirmoji CMAS* kurso diena (5.00/5)
- (5.00/5)
- (5.00/5)
- (5.00/5)
- (49)
- (42)
- Vichy vandens parkas (40)
- (32)
- (17)
Daugiausiai
Rekomenduoju
Internete susitiksime
December 2008 ra archyvas
Kūčių vakarą bataliono (lenkų - ukrainiečių) lygmeniu buvo suorganizuota šventinė vakarienė į kurią pakvietė ir mus. Nors malda ir palinkėjimai buvo lenkų kalba, bet ne tai esmė
Visi susivienijo po vienu stogu, prie bendro stalo. Kas su šypsena ir palinkėjimai kitiems, kas su savo mintimis apie namus ir artimuosius, bet svarbu kad visiems buvo šilta ir gera. O už vis geriausia - kelių rūšių silkė, mišrainės, koldūnai!!! Ech kaip buvo skanu! Kaip mes pasiilgę tokio maisto Amerikiečių valgykla maitina gerai, bet tai vis tik ne tas, mums įprastas, maistas...
O po lenkų vaišių susirinkome viename iš mūsų būrio kambarių, kur buvo suruoštas kuklesnis, bet toks nuoširdus stalas! Kas ką "sutaupė" iš valgyklos kokios mišrainės, ką nupirkt sugebėjom, kas tiesiog buvo sukurta "iš nieko", na žinote kaip būna, kai nori, tai sugebi Nealkoholinis raudonas vynas ir toks pats alus - ne bėda. Juk šventinę nuotaiką sukuria ne alkoholis toli gražu Svarbiausia - draugai ir kolegos 
Vakare kaip tyčia labai gražiai prisnigo. Kai kam iš mūsų teko Kalėdų išvakarėse išvažiuoti į tarnybą pasienyje Bet tai nieko, juk visuomet kažkas budi, kad kiti galėtų švęsti ir / ar linksmintis - medikai, gaisrininkai, policininkai, kariai...
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/kucios_ir_kaledos_kosove/catid/10
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/lr_prezidento_vadamkaus_sveikinimas_lietuvai/catid/10
Nė valanda nepraėjo po to kai gavome puikią Kalėdinę dovaną - palinkėjimus tiesiogiai iš... Lietuvos respublikos Prezidento Valdo Adamkaus, kariuomenės vado generolo leitenanto Valdo Tutkaus ir krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės lūpų!
Ech... tokia galimybė ir atsakomybė užmegzti ir palaikyti vaizdo konferenciją su Prezidentūra pasitaiko toli gražu ne kiekvienam ir ne kas diena!
O svarbiausia, kad viskas praėjo itin sklandžiai, nes net paprastai bendraujant su namiškiais, būna trūksta interneto kanalo pralaidumo, todėl ima trukinti garsas ar vėluoti vaizdas... o čia kaip tyčia viskas buvo puiku ir stabilu, gera transliacijos kokybė, nors telekonferencija vyko lygiagrečiai ir su Afganistane (Goro provincijoje ir Kandahare) tarnaujančiais mūsų kolegomis
Visus galėjusius dalyvauti (gaila, bet nemaža mūsų KFOR-19 būrio dalis atostogose arba tarnyboje / po tarnybos ilsėjosi ir t.t.) būrio karius labai pradžiugino ir pakylėjo tokia puiki kariuomenės Jungtinio štabo ir Prezidentūros iniciatyva ir dovana. Ačiū labai už tai!
Ir oficialus Prezidento spaudos tarnybos pranešimas dar po valandos:
Prezidentas pasveikino tarptautinėse taikos palaikymo misijose tarnaujančius Lietuvos karius
Antradienis, 2008 gruodžio 23 d. (Vilnius).
Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo tiesioginiame vaizdo tilte su šalies kariais, tarnaujančiais tarptautinėse taikos palaikymo misijose.
Šalies vadovas domėjosi karių tarnybos sąlygomis, pasveikino juos artėjančių Kalėdų švenčių ir Naujųjų metų proga.
„Šventų Kalėdų išvakarėse daugelis žmonių grįžta į savo namus, pas savo artimuosius. Tikiu, kad prie Kūčių stalo Jūsų artimieji mintyse bus su Jumis. Kalėdų šventes ženklina ne tik Tikėjimo, Meilės ir Vilties, bet ir artimųjų ilgesio ženklai. Tai Jūsų – toli nuo Lietuvos esančių karių – gyvenimo kasdienybė“, - sakė Prezidentas.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad Lietuvos žmonės širdyse yra kartu su savo kariais ir didžiuojasi Jų atliekama tarnyba.
„Šioje gražiausioje metų dvasinėje šviesoje nuoširdžiai sveikinu visus šalies karius, kurie vykdo jiems patikėtas misijas toli nuo Lietuvos. Linkiu visa ko geriausio ir kad greičiau ateitų diena, kai Tėvynėje galėsite pasveikinti savo artimuosius“, - sakė Prezidentas V. Adamkus.
Lietuvos vadovas linkėjo kariams būti tvirtais ir drąsiais – tokiais, kokius Juos vertina tarnybos draugai ir kaip apie Juos kalba tarptautinių misijų partneriai.
Šiuo metu tarptautinėse operacijose Centrinės ir Pietų Azijos, Persijos įlankos, Balkanų ir Pietų Kaukazo regionuose dalyvauja apie 200 Lietuvos karių. Afganistane šiuo metu tarnybą atlieka apie 150 karių ir 4 valstybės tarnautojai bei pareigūnai iš Lietuvos.
Prezidento spaudos tarnyba
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/teletiltas_su_lr_prezidentura/catid/10
Laikraštis „The Times“ pranešė gavęs žinių, kad NATO kariams sunkvežimiais gabenamus ginklų krovinius saugo priešų – Talibano atstovų – konvojai. Be abejo, šis„stogas“ – ne už dyką: Vakarai neoficialiai talibams moka „otkatą“.
,,The Times” žurnalistas Tomas Coghlanas, daug rašantis apie Afganistaną, pranešė, jog tik tokiu būdu NATO karius saugiai pasiekia ginklai. Paradoksas: talibai už neoficialiai Vakarų mokamus kyšius leidžia į Afganistaną įvežti ginklus savo priešams, kad šie žudytų saviškius.
Įdomiausia tai, kad Vakarų karių bazės ginklais, kuru ir kitais reikalingais dalykais aprūpinami tarptautinių kompanijų. Tačiau, kadangi krovinius gabenti tenka iš Pakistano uostamiesčio Karačio, gabenimo verslui tarpininkauja vietinės sunkvežimių kompanijos. Šios, kad įveiktų itin pavojingus kelius į pietus nuo Kabulo, yra saugomi ginkluotų afganistaniečių.
Apsaugą, kaip išsiaiškino „The Times“ žurnalistas, už milijonus svarų sterlingų (kurių dalis – iš Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojų kišenės), garantuoja Talibanas.
Šią žinią patvirtino kelios užsienio kompanijos tiekėjos. Tiesa, niekas nepanoro, jog būtų skelbiami jų tikrieji vardai, tačiau šių kompanijų atstovai prisipažino, kad 25 procentai pinigų auž krovinio gabenimo apsaugą yra vadinamasis „otkatas“ (kyšis) Talibanui.
Kodėl taip vyksta? Pinigai talibams reikalingi, o vakariečių pajėgoms reikia didžiulių kiekių kuro, ginklų. Vien pagrindinei britų bazei Camp Bastion Helmando provincijoje per savaitę prireikia daugiau kaip milijono litrų dizelinio ir aviacinio kuro. Afganistane – daugiau kaip 70 tūkstančių svetimų šalių karių, kuriems reikia maisto ir įrangos, didžioji dalis jos gabenama keliais. Be to, kitais metais į Afganistaną JAV ketina siųsti dar bent 20 tūkstančių karių.
Vienintelis kelias, vedantis į NATO bazes, eina per Pakistaną ir Talibano kontroliuojamas Afganistano vietoves.
Paprastai už sunkvežimį apsaugą garantuojanti afganistaniečių kompanija reikalauja 1000 JAV dolerių. Konvojuose būna 50-100 sunkvežimių. Vadinasi, iš vieno konvojaus talibai gauna ne mažiau kaip 10-20 tūkstančių dolerių pelno. Jei Talibanui pinigai nesumokami, konvojai užpuolami ir apiplėšiami (neseniai tokių atvejų pasitaikė).
Talibai tokį pasipelnymo šaltinį surado maždaug prieš metus. Pasak „The Times“ žurnalisto, šiemet kelyje į Kandaharą beveik kasdien užpuolami sunkvežimiai, kuriuose esantis krovinys skirtas NATO kariams. Štai, pavyzdžiui, birželio 24-ąją talibai sunaikino 50 sunkvežimių konvojų. Septyniems vairuotojams buvo nukirstos galvos, kurios po to mėtėsi pakelėje.
Tiesa, Talibanas nėra vienintelis vakariečių konvojų „stogas“ – kyšius tenka mokėti ir policijai, valdininkams, vagims, plėšikams. Apie tai žinoma ir Afganistano Vyriausybėje.
NATO pajėgų Afganistane atstovas spaudai Jamesas Gateris teigia, jog pajėgos yra sudariusios sutartis su komercinėmis firmomis, todėl tai esąs jų reikalas, kaip krovinys patenkąs į Afganistaną.
Kol kas tik viena vakariečių kompanija – Šveicarijoje įsikūrusi „Supreme Global Solutions“– prisipažino gabenanti krovinius Afganistane. Kitos kompanijos tyli.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/nato_stogas__talibai/catid/10
Nors aš asmeniškai nelabai suprantu už ką - juk parašė tikrai puikiai ir pagiriančiai apie mūsų SOF, sukėlė nemažai susidomėjimo ir aplodismentų Visi normalūs žmonės tą palyginimą su "Borat`u" priėmė normaliai kaip paprastą juokelį. Atsipalaidavusiems ir pažangaus mąstymo amerikiečiams taip pajuokauti - nieko tokio. O kažkokiems užsiangažavusiems, susisukusiems savo pagiežoje lietuviams "komentatoriams" kažkas pasirodė ne taip ir iš to skandalą pabandė kelti... vaje vaje...
Tad perspausdinu ir naują straipsniuką. Bet labiau patariu skaitantiems angliškai paskaityti originalų autoriaus "atsiprašymą" - http://www.michaelyon-online.com/letter-to-commander-of-lithuanian-special-forces.htm ir tuo labiau - amerikiečių komentarus po juo. Miela malonų O čia "nacionalizuota", tai yra daugeliu atvejų runkelių (nesuprantančių jumoro ir nesugebančių mąstyti "out of box") protui išversta versija...:
Šmaikščiai Lietuvos specialiąsias pajėgas “Aitvaras” Afganistane savo tinklaraštyje aprašęs Amerikos žurnalistas Michaelis Yonas, pavadinęs mūsų karius “apsiginklavusia Borato versija”, nusprendė viešai atsiprašyti “Aitvaro” vado ir visų Lietuvos gyventojų.
“Žodžiai, kuriuos parašiau apie Lietuvos Specialiąsias pajėgas, turėjo būti suprasti kaip didžiausias pagyrimas. Tačiau aš suprantu, kad šie žodžiai buvo itin klaidingai interpretuojami Lietuvoje”, - rašo laiške žurnalistas.
Anot jo, daugybė JAV karių susisiekė su juo asmeniškai, kad apgintų Lietuvos karius.
“Mano ištikimi skaitytojai suvokia, kad Lietuvos specialiųjų pajėgų palyginimas su “apsiginklavusio Borato versija” buvo tiesiog draugiškas šaržas. Aš net nesuvokiau, kad tiek Lietuvos skaitytojų skaitė mano pranešimą, ir kaip šie trys žodžiai gali įžeisti, tuo tarpu likusia pasakojimo dalimi aiškiai siekiau ypatingai pagirti Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgas”, - tikina amerikietis.
“Tad rašau šį atsiprašymą Lietuvos skaitytojams ir Jums (“Aitvaro” vadui – red.) ne tiek dėl reakcijos iš jūsų pusės, bet ir tam, kad nuraminčiau susirūpinusius amerikiečių karius, kurie iš tiesų jaučia pagarbą Lietuvos specialiosioms pajėgoms. Mūsų kariai žavisi Lietuvos karių drąsa, kompetencija bei pasiryžimu susidoroti su teroristais. Taip pat kariai nenori trijų žodžių iš rašytojo, kuris pakenktų jų santykiams su Jūsų Specialiosiomis pajėgomis. Vienas iš aukščiausio rango JAV karininkų susisiekė su manimi šį rytą, sakydamas apie jus: “bet kuriam amerikiečiui vadui ir kariui būtų pasididžiavimas tarnauti kartu bet kokiomis sąlygomis”, - rašoma žurnalisto laiške.
“JAV jaučia pagarbą Lietuvai. Amerikiečiai kariai skundžiasi tik dėl vieno dalyko: tokių Lietuvos karių galėtų būti daugiau!” – nesiliavo šmaikštauti M.Yonas.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus teigia, jog karo žurnalisto M.Yono publikacija buvo „šiek tiek pasiklydusi lietuviškame vertime“ ir keletas publikacijos žodžių sukėlė skaitytojų nesusipratimų dėl kultūrinio skirtumo.
„Ne visi skaitytojai ir komentuotojai Lietuvoje suprato amerikiečio geranorišką šaržavimą. Išties, M.Yonui galime tik padėkoti už dėmesį sunkią ir pavojingą misiją atliekantiems „aitvarams“, – sakė V. Tutkus.
Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas „Aitvaras“ atlieka antiteroristinę misiją Afganistano pietiniame regione, NATO vadovaujamose Tarptautinėse saugumo paramos pajėgose (International Security Assistance Force, ISAF). Nuo 2007 liepos misijoje pasikeitė keturi eskadronai. Misija bus tęsiama pavasarį.
Ir dar šiek tiek gerų komentarų, kai kuriuose blog`uose sekusių originalų straipsnį anglų kalba
This completely made my (Lithuanian) wife's day. She is so proud of her countrymen.
Little Lord Fauntelroy
They tore down a statue of Lenin, and replaced it with a statue of Frank Zappa. Seems like a decent place.
JP
I've always wanted to go overseas. Now, I have a place to go.
"a weaponized version of Borat"
I love that!
Yes, any country that goes from Lenin to Zappa in a single revolution is MY KIND OF PLACE!
Lithuanians kick ass.
Hucbald
I'm married to a wonderful Lithuanian woman and will travel there in May, 2009. Every Lithuanian soldier I see, will surely get a handshake, a drink of his choice, and words of praise from me.
(Kas bus, nebus bet Lietuvis nesparazus) Long live the great nation of Lithuania. These are the words from me, an American. Visa gero!
Danielius Collard
After second world war lithuania soldiers was fight USSR soldier until 1956 years. Beattle was lithuanian 100 people NKVD soldier was about 2000 people , and about 90 % beattle wins lithuania soldiers 15 century beattle against germany and england ordian soldiers.Was stoped Mongolian invasion i Europe , but LITHUANIA is to small country but soldier is a breave hart.
My grand father was lithuania soldier
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/karo_zurnalistas_nusprende_atsiprasyti/catid/10
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/hummer/catid/10
Stiprėjant ekonominei krizei rusai vis dažniau su nostalgija prisimena Sovietų Sąjungą, kai valstybė visais „rūpinosi“, nors žmonės gyveno labai skurdžiai. Apimti prieštaringų jausmų rusai gardžiuojasi saldžiausiais sovietinio gyvenimo momentais ir ieško vietų, kurios primena anuos laikus.
Maskvos centre esančiame klube „Petrovič“ lankytojai sėdi ant išklibusių kėdžių prie klebančių stalų ir noriai moka už prėskus patiekalus. Interjeras, sąmoningai imituojantis niūrius ir alkanus sovietinius laikus, primena ano meto valgyklas. Ant sienų kabo raudonskruosčių pionierių su raudonais kaklaraiščiais nuotraukos, o lentynose surikiuoti tušti, kadaise Odesoje gaminto siaubingai saldaus portveino (17,5 proc. alkoholio ir 9,5 proc. cukraus), buteliai. Tačiau lankytojų netrūksta ir tie patys žmonės ateina dar kartą.
„Pagaminta SSRS“
Klubą įsteigė buvęs psichiatras Andrejus Milžo, tapęs politiniu karikatūristu. Jis, neaukštindamas sovietinės epochos, išsaugojo prieš 17 metų žlugusio režimo detales. Klube nėra nei Stalino, nei Lenino nuotraukų, nei kitokios komunistinio laikmečio simbolikos. A.Bilžo nuomone, tam pakanka prasto maisto, nykių aptarnaujančio personalo drabužių ir sovietinės, nuolat gendančios buitinės technikos – visa tai gerai atspindi epochą. „Anų laikų kultūra ir virtuvė primena, kad gyvenome už geležinės uždangos, naudojomės tik sovietiniais daiktais. Dabar vėl esame pasaulio dalis, todėl nieko savito nebeliko“, – teigia A.Bilžo.
Klubas „Petrovič“ – tik vienas iš sovietinės realybės nostalgijos bangos, užplūdusios Rusiją, pasireiškimų. Tokie restoranai, kuriuose siūloma paprastų sovietinių laikų patiekalų, dažniausiai skęstančių majoneze, Maskvoje ir Sankt Peterburge auga kaip grybai po lietaus. O juose skambantis Olego Gazmanovo himno pobūdžio hitas „Pagaminta SSRS“ labai populiarus tiek tarp jaunimo, tiek tarp solidaus amžiaus rusų. Per sovietines šventes tokiuose restoranuose vyksta teminiai sovietinio stiliaus vakarėliai, kuriuose vyrai ir moterys šoka skambant 6–ojo dešimtmečio muzikai. Tiesa, nostalgijos kamuojami rusai nesiilgi nesibaigiančių eilių, pataisos darbų lagerių, cenzūros ar aklinai uždarytų sienų, bet šalį krečiant krizei jų atmintyje iškyla „saldesni momentai“, nes jų nuomone, gyvenimas SSRS turėjo ir savo pranašumų.
Vyriausioji anglų kalba transliuojamo informacinio televizijos kanalo redaktorė Margarita Simonian sako, kad „tai lyg saviems skirtas anekdotas: šaipomės iš savęs ir iš to, kokie buvome naivūs“. Kiti teigia, kad sustiprėjęs sovietinių prekių ilgesys – ne tik mada. Vyresnio amžiaus rusai, užaugę sovietiniais laikais, ilgisi anos epochos, nes ji primena jaunystę. „Žinoma, sistema nebuvo tobula, tačiau tai mūsų jaunystės metai, kurių pamiršti neįmanoma“, – aiškina A.Bilžo. O jaunimas į sovietinio tipo įstaigas ateina pasidalyti prisiminimais apie sovietinę vaikystę. Internete jie mielai keičiasi sovietiniais simboliais, pavyzdžiui, komjaunimo ženkleliais ar gazuoto vandens automatų gatvėse nuotraukomis.
37 metų Maskvos rašytoja Žana Sribnaja mano, kad visi rusai jaučia nostalgiją Sovietų Sąjungai. „Tai madinga. Mano bendraamžiai gali nusipirkti tai, ką mato, o nori matyti – savo laimingą vaikystę. Jie prisimena ledus po 7 kapeikas ir pionierių stovyklas, kai visi galėjo vasarą atostogauti prie Juodosios jūros. Dabar tokias atostogas gali sau leisti tik pinigų turintys žmonės“, – aiškina ji.
Iki šiol dauguma rusų komunistinio režimo žlugimą vertina pagal kainą, kurią teko sumokėti Rusijai: dešimtojo dešimtmečio ekonominė suirutė, du žiaurūs karai Čečėnijoje ir didžiosios valstybės statuso praradimas. Be to, vidutinio ir vyresniojo amžiaus rusams – tai proga apverkti staiga išnykusią kultūrą, kuri atrodo ypač svarbi, kai pačiam tenka kovoti už išlikimą. „Subyrėjus SSRS, viskas, kas sovietiška, buvo sutinkama priešiškai, – dėsto M.Simonian. – Tapo nepopuliari duonos gira, bet pasidarė madinga gerti koka kolą ir avėti „Nike“ sportbačius. Tuomet mes turėjome eiti į mokyklą ryšėdami raudonus kaklaraiščius, jei pasirodydavai be kaklaraiščio, turėdavai keliauti namo. Ir staiga šių raudonųjų kaklaraiščių atsisakyta!“
Užtat dabar rusai atvirai ilgisi laikų, kai platūs Maskvos prospektai buvo beveik tušti, kai dauguma įstaigų tik vaizdavo, kad dirba ir jos buvo veikiau bendravimo ar ramaus knygų skaitymo vieta, kai žmonės susirinkdavo komunalinių butų virtuvėse ir vakarodavo iki ryto, nes virtuvė buvo vienintelė vieta, kur buvo galima atvirai kalbėti. Nemaža dalis rusų pripažįsta, kad tai buvo tironijos, baimės ir nepasitikėjimo era, bet komunistinis režimas užtikrino tam tikrą žmonių saugumą ir susitelkimą. „Dar vaikų darželyje žinojome, kad už nieką nereikės mokėti: nei už darželį, nei už mokyklą, nei už mokslą universitete, o vėliau valdžia mums nurodys, kur dirbti“, – aiškino Ž.Sribnaja.
Ilgisi net režimo priešininkai
Į prisiminimus apie sovietinę praeitį panyra net užkietėję komunistinio režimo priešininkai. „Petrovič“ klubo lankytojai dažnai atneša A.Bilžo sandėliukuose rastų daiktų, tokių kaip tinklinių krepšelių, kuriuos sovietiniai piliečiai nešiodavosi kišenėse, kad galėtų tuoj pat išsitraukti aptikę parduotuvėje šviežių vaisių ar daržovių. Sovietinėse parduotuvėse plastikiniai maišeliai buvo deficitas, o Rusijos gilumoje žmonės net nebuvo apie juos girdėję. Populiariausias klubo „Petrovič“ patiekalas – „silkė pataluose“, savotiškos salotos, kur silkė, burokėliai ir kiaušiniai skęsta majoneze. A.Bilžo parašė ir iliustravo savo mėgstamų sovietinės virtuvės receptų knygą, kurioje pateikia keisčiausių su maistu susijusių istorijų. Jis rašo ir apie rusų meilę sviestui, kurio trūko ir kurį žmonės vogdavo. A.Bilžo pasakoja, kaip psichiatrinėje ligoninėje, kur dirbo, virėja iš milžiniško katilo su avižine koše bandė išgriebti sviesto gabalą, turėjusį ją pagardinti. „Ji tiesiog įlindo į katilą, viršuje tik kojos kadaravo“, – rašo A.Bilžo.
Keletas faktų
Sovietinių laikų prekės dabar masiškai negaminamos, bet tų laikų nostalgiją sukeliančių daiktų siūloma pirkti tam skirtuose interneto svetainėse. Štai keli populiariausi daiktai.
Gatvės gazuoto vandens automatai: kai įmesdavai 1 arba 3 kapeikas, pasipildavo gazuotas vanduo. Išgėrus vandenį, stiklinę reikėdavo pastatyti atgal, nes visi gerdavo iš tos pačios stiklinės.
„Samizdat“ – cenzūros draudžiamų rašytojų kūrinių rankraščiai. Jie ėjo iš rankų į rankas. Gavęs jų kopiją kiekvienas pasidarydavo dar vieną sau.
Kvepalai „Krasnaja Moskva“ – juos labai mėgo vyresnės moterys.
Briaunuotos stiklinės garsėjo patvarumu ir netyčia išmetus nesuduždavo. Rusų virtuvėse jų apstu ir šiandien.
Kaliošai – patvarus guminis apavas, ypač populiarus kaime. Juos dar vadindavo „sudie, jaunyste“, nes labai sendindavo juos dėvinčias moteris.
Maskvoje itin populiarus vieno Maskvos teatro spektaklis – „Mūsų kiemo dainos“, vaidinamas po atviru dangumi. Klausytojai tai verkia, tai ploja, tai juokiasi iš šmaikščių, lengvabūdiškų pokštų. Žmonės į spektaklį ateina su draugais arba šeimomis, dauguma jį matė jau kelis kartus. Maždaug tris valandas aktoriai dainuoja antisovietines dainas, kurios anksčiau skambėjo kalėjimuose, virtuvių užstalėse ar daugiabučių namų kiemuose. Jų netransliavo oficialusis radijas ar televizija, bet dauguma žiūrovų mintinai moka žodžius ir dainuoja kartu. Beje, žiūrovai vaišinami taurele degtinės ir rūkytos dešros riekutėmis.
Šio miuziklo režisierius Markas Rozovskis sovietinių laikų nostalgijos nesupranta, nes jo tėvas 18 metų praleido lageryje. Sovietiniais laikais, kalba režisierius, šias dainas dainuodavo visuomenės atstumtieji: kaliniai, emigrantai, alkoholikai ir disidentai. „Tai buvo žmogiškos dainos, gimusios nepakenčiamais laikais. Nekenčiau to, ką vadinome Sovietų Sąjunga. Tas laikmetis buvo išsigimėliškas. Mano spektakliai nenukelia žmonių į praeitį ir, tikiuosi, niekada atgal negrįšime“, – sako režisierius.
Tačiau žmonių atmintyje spektaklis sužadina šiltų prisiminimų. 67 metų pensininkė Inesa Pustovoitova matė spektaklį penkis kartus. Buvusi fizikė ilgisi laikų, kai studentai rudenį važiuodavo dirbti į kolūkius ir mano, kad sovietinė santvarka jai mokėjo pakankamai. „Noriu gyventi Sovietų Sąjungoje, nes seniai tuomet galėjo normaliai gyventi iš pensijos. Dabar už pensiją nieko nenusipirksi“, – sako ji.
Rusai itin mėgsta 55 metų dainininko Olego Gazmanovo odės Sovietų Sąjungai, kurią mielai dainuoja kartu žodžius: „Ukraina ir Krymas, Baltarusija ir Moldova – tai mano šalis, Kazachstanas ir Kaukazas ir Pabaltijys taip pat... Gimiau Sovietų Sąjungoje, aš pagamintas SSRS.“ Daina baigiasi rauda dėl buvusiose SSRS respublikose gyvenančių žmonių: „Kartu mes – didžiausia šalis. Sienos smaugia, be vizos negalima. Draugai, kaip ten jūs be mūsų, atsiliepkite!“ O.Gazmanovas sako parašęs šią dainą rusams, kuriems sunku prisitaikyti prie permainų. Ir neapsiriko – ji virto jų himnu.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/krize_rusijoje_zadina_nostalgija/catid/10
Senokas bet labai funny video Karyboje (ir policijoje) yra toks terminas ir veiksmas "kambarių valymas" - vaduojant įkaitus ar pan. operacijose pagal specialią taktiką šturmuojamas namas... Na o šie vaikinai tai įgyvendino savaip... sakyčiau gal net tiesiogine tų žodžių - kambarių valymas - prasme 
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/american_soldiers_cleaning_room/catid/10
Perpublikuoju sena gerą straipsnį apie laikrodžių "atsparumą" vandeniui
"Neišvengiamai artėja maudynių jūroje ar ežeruose sezonas. Ir kai nersite į vilnis su laikrodžiu, ant kurio greičiausiai puikuojasi žodžiai "water resistant" (angl. - "atsparus vandeniui") arba "water proof" (angl. - "hermetiškas"), kaip ir reikšmingas užrašas "10 metrų", tarsi nurodantis, iki kokio gylio galite panerti, nenustebkite, jei po to laikrodis bus pilnas vandens.
Pasak laikrodžių meistrų, dažniausiai maudynių sezonu jiems atnešami taisyti "prigėrę" ar aprasoję laikrodžiai.
Įprasta, kad dauguma klientų nustemba išgirdę, kad laikrodžiams, kaip ir automobiliams, būtina kasmetė techninė priežiūra. Jei rengiatės su savo "atspariu vandeniui" laikrodžiu maudytis ar nardyti, rekomenduotina tikrinti jo hermetiškumą kiekvieną pavasarį. Rizikuojantiems pasekmės gali būti finansiškai skaudžios, ypač jeigu rūdys pažeis laikrodžio mechanizmą.
"Aštuoni iš dešimties pas mus su aprasojusiu laikrodžiu apsilankiusių žmonių būna įsitikinę, kad ant užpakalinio laikrodžio dangtelio esantis užrašas "water resistant" arba "water proof" leidžia su šiuo laikrodžiu nerti į vandenį.
Jokiu būdu ne!!! - kategoriškai purto galvą "Ženevos" laikrodžių serviso centro meistras Gediminas.
Ieškantys laikrodžio, kurį segint galima ir nardyti ar bent jau plaukioti baseine, be abejo, renkasi tik iš tų, ant kurių parašyta "water resistant" bei metrų skaičius, tarsi žymintis, iki kokio gylio galima nerti, - pirkėjai tikisi, kad toks laikrodis nepraleis vandens.
Bandymai barokameroje
"Pirmiausia, kalbant iš esmės, gamtoje nėra tokio tūrio, kuris būtų absoliučiai hermetiškas ir nepralaidus jokiems skysčiams. Netgi povandeniniai laivai nėra visiškai hermetiški. Esant dideliam ir nuolatiniam slėgiui bet kuris hermetiškas objektas pradeda praleisti jį supančius skysčius. Tačiau, net jei ir neįmanoma pasiekti absoliutaus hermetiškumo, bet kurį laikrodžio korpusą galima padaryti gana atsparų vandeniui", - teigia Audrius Markuckas, laikrodžių parduotuvių tinklo "Ženeva" prekybos direktorius.
Vandeniui nelaidžių laikrodžių gamybos metu testuojami ne tik jų korpusai, mechanizmų izoliacija ar stiklų hermetizacija, bet ir prisukimo karūnėlės apsauga. Tačiau geriausiai laikrodžio atsparumas vandeniui arba jo hermetiškumas yra patikrinamas be vandens. Taikomas vadinamasis suspausto oro testas, tai visuotinai pripažintas šveicarijos laikrodžių pramonėje naudojamas sertifikavimo metodas - bandomasis laikrodis įdedamas į barokamerą, kurioje pamažu didinamas slėgis, ir itin jautriais prietaisais yra matuojama, ar oras patenka į laikrodžio vidų.
Laikrodis yra laikomas atspariu vandeniui, jei, esant dviejų atmosferų oro slėgiui, į jo korpusą patenka ne daugiau kaip 0,05 g/min. oro. Tai neįtikėtinai maži skaičiai, tačiau jie akivaizdžiai liudija, kad absoliučiai hermetiškų laikrodžių korpusų kol kas nesukurta.
Sertifikavimo būdai
Laikrodžių atsparumas vandeniui yra sertifikuojamas keturiais būdais, atsižvelgiant į gamintojo tradicijas.
Negilaus vandens testas: laikrodis nardinamas į 10 cm gylį. Jei per 10 min. į jo korpusą nepatenka vandens, tada laikrodis sertifikuojamas kaip gana atsparus, kad segint jį būtų galima plautis rankas (žymėjimo atitikmuo -10 m). Jei į jo korpusą nepatenka vanduo ir per valandą, jis sertifikuojamas kaip "atsparus vandeniui" ("water resistant") - jį segint galima būti lietuje.
Susupausto vandens testas: laikrodis įdedamas į specialų indą su vandeniu. Keliamas vandens slėgis, taip imituojamas didėjantis gylis. Jei laikrodžio korpusas 2 min. išlaiko 3 atmosferų slėgį, jis sertifikuojamas kaip tinkamas nerti į 30 metrų gylį - jį segint galima trumpai pabūti vandenyje, bet jokiu būdu nesimaudyti. Jei laikrodis atlaiko 5 atmosferų slėgį, tuomet jo charakteristikoje rašoma 50 metrų - jį galima segėti maudantis.
Suspausto oro testas: laikrodis įdedamas į barokamerą. Didinant slėgį, fiksuojamas oro patekimas į korpuso vidų. Jei laikrodžio korpusas 4 min. atlaiko 3 atmosferų slėgį, tuomet jo charakteristikoje rašoma 30 metrų gylis, o jei atlaiko 10 min. trunkantį 10 atmosferų slėgį - 100 metrų. Segint tokį laikrodį galima maudytis ir negiliai nardyti.
Kondensacijos testas: laikrodis įdedamas į specialų indą, kuriame suspausto oro temperatūra per 15 min. padidinama iki 45 laipsnių. Jei stiklas neaprasoja, laikrodis sertifikuojamas kaip "hermetiškas", ant dangtelio žymima "200 m" - jį segint galima nardyti ir su akvalangu.
Taigi nuorodos metrais visiškais nenurodo gylio - jos tiesiog nurodo aplinką, kurioje laikrodis yra sertifikuotas kaip nepraleidžiantis vandens.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/prigere_laikrodziai/catid/10
Krepšinis, mano nuomone, ne antra o pirmoji lietuvių religija Jokia bažnyčia, jokie prietarai taip nesuvienija žmoniu, nevaldo masių kaip geros krepšinio varžybos
Toli nuo Tėvynės to reikalo taip pat neapleidžiame - vieni žaidžia, kiti palaiko. Ir tie ir tie savo darbą atlieka puikiai Šiandiena pvz. taip pat buvo įspūdingos krepšinio varžybos, mūsiškių laimėtos įspūdinga persvara 46:23 Na tie mūsiškiai, tai mišri komanda, sudaryta iš poros lietuvių, serbo, kroato, kelių amerikiečių ir net... merginos Taip, tikrai kosmopolitiška komanda, kaip ir visa mūsų karinė bazė - čia niekas neskirsto į juodą ar baltą, vyrą ar moterį... visus jungia uniforma, bendri tikslai ir užduotys
Tokioje komandoje labai matosi tautiniai žaidimo niuansai - lietuviai agresyviau veda žaidimą, atkovoja kamuolius, pietiečiai intensyviau ginasi ir šiaip laksto, amerikiečiai labiausiai atsipalaidavę - krečia juokelius ir šiaip palaiko gerą atmosferą
Bazėje sudaryta 14 tokių komandų, bet daugelis iš jų nacionaliniu principu ir tik kelios tokios mišrios kaip mūsų. Tokios mišrios ir tokios... šaunios Šeši žaidimai - šešios triuškinančios pergalės . Žinoma ne be dar vieno svarbaus komandos komponento - šaunių sirgalių palaikymo
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/krepsinio_karstlige/catid/10
Atsiuntė man čia tokį loginį žaidimuką, tik kad labai lengvas pasirodė - per pus minutės panašiai radau sprendima
Na bet logika visada buvo mano stiprus arkliukas. Matematikos mokytojos niekaip nesuprasdavo, kaip iš logikos ar verslo aritmetikos galima kiaurus 10-ukus turėti, o iš algebros ar trigonometrijos 4-5 Anot jų juk tai tas pats, o anot manęs - nė velnio Logika yra įdomu ir naudinga, o sausų skaičių perrašinėjimas karta iš kartos - nuobodus ir ne tik kad nelavinantis, bet net atbukinantis mąstymą užsiėmimas
Na bet sakė man, kad ir čia nėra jau toks paprastas žaidimukas, tad pabandykit - spręsti Jums Turit sušokdinti varlytes į priešingas puses, kad žalios būtų dešinėje, rudos kairėje
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/smegenu_manksta_-_frog_leap_loginis_zaidimukas/catid/10
Europos Sąjungos policijos ir teisingumo misija Kosove prasidės gruodžio devintąją ir bus vykdoma taip pat ir serbų kontroliuojamose teritorijose. Apie tai pareiškė aukšti ES pareigūnai, praneša „BBC“.
Pagal planą, kurį patvirtino Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, JT užduotis Kosove nuo šiol vykdys ES. Šalyje įsikurs 2000 ES policijos, teisingumo ir muitinės pareigūnų.
Tiesa, JT misija „Unmik“ ir toliau vaidins politinį vaidmenį.
ES „Eulex“ misija turėjo prasidėti anksčiau. Kosovas apie nepriklausomybę nuo Serbijos paskelbė vasarį.
Keli tūkstančiai Kosovo albanų antradienį sostinėje Pristinoje protestavo prieš „Eulex“. Būtent antradienį pagal planą ši misija turėjo startuoti.
Protestuotojų plakatus puošė tokios antraštės, kaip „Kosovas Europos Sąjungoje, o ne po ja“ ir „Eulex tarnauja Serbijai“.
Protestų organizatorius ir Apsisprendimo Judėjimo lyderis Albinas Kurti baiminosi, jog ES pareigūnai turės „imunitetą nuo teisės, ir bus virš Kosovo teisės“.
„Eulex“ atstovė Karina Lindmal tikino, jog misija „bus vykdoma visame Kosove, įskaitant serbų kontroliuojamas teritorijas“.
„Eulex“ atstovai tikisi, jog Belgradas nesipriešins ES žmonių veiklai serbų kontroliuojamose teritorijose Kosovo šiaurėje.
Gruodžio devintąją savo funkcijas pradės atlikinėti 1300 „Eulex“ policininkų, teisėjų, muitininkų ir kalėjimų darbuotojų. Per kelis mėnesius šis skaičius pasieks 1900.
Tuo tarpu Serbija ir Rusija ir toliau griežtai priešinasi Kosovo nepriklausomybei. Šios šalys atsisako pripažinti Kosovo teritorijas.
Kosovą yra pripažinusios 52 valstybės. Tarp jų JAV ir daugelis ES narių. Daugiau nei šimtas valstybių Kosovo yra nepripažinusios.
Serbija nusprendė nesipriešinti „Eulex“ misijai tik po to, kai buvo paskelbta apie JT personalo pasilikimą serbų dominuojamose teritorijose. 90 procentų šalies gyventojų yra albanai.
„Unmik“ atstovas Aleksandras Ivanko patvirtino, jog JT misija bus smarkiai siaurinama. „Kai tik pradės funkcionuoti „Eulex“, savo operacijas teisės ir teisingumo sektoriuose imsime riboti“.
JT tvirtina, jog „Eulex“ dirbs po JT „skėčiu“.
„Unmik“ Kosove veikė nuo 1999-ųjų, kuomet NATO bombardavimo kampanija privertė atsitraukti serbų pajėgas, kaltinamas daugkartiniais žmogaus teisių pažeidimais.
„Unmik“ nuo šiol stengsis Kosovui padėti bendraujant su jo nepripažinusiomis šalimis ir ypač Serbija.
„Eulex“ pareigūnai bendradarbiaus su Kosovo policija. „Sieksime būti mokytojais ir patarėjais“, – aiškino ponia Limdal.
„Akivaizdu, kad Kosovo institucijos vaidins pagrindinius vaidmenis“, – kalbėjo Limdal. „Eulex“ perims „Unmik“ funkcijas, siekiant pažaboti organizuotą nusikalstamumą ir surasti tūkstančius žmonių, dingusių po 1999-ųjų konflikto.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/es_imasi_kosovo_administravimo/catid/10
Vienas iš realiausių darbų, kuriuos nuveikiame Kosove, yra pagalba švietimo ir medicinos įstaigoms greito poveikio projektais. Patruliavimai, pasienio apsauga, kitos karinės užduotys - tik viena medalio pusė ir mano manymų jau mažiau svarbi šiandieniniame Kosove. O padovanoti kažką pradinei mokyklai, matyti besišypsančius ir draugiškai mojuojančius vaikus - Kosovo ateitį, yra kur kas svarbiau
Šiandien taip pat su būrio vadu teko aplankyti porą mokyklų - pradinę viename kaime ir pagrindinę kitame. Jose Lietuvos vardu mūsų būrys įgaliotas įgyvendinti iš pažiūros paprastus ir nebrangius, bet labai efektyvius ir būtinus darbus, tarkim vandens siurblinės įrengimo apmokėjimas ir kontroliavimas, kad pradinukai ant kalno turėtų kaip apsiprausti ar atsigerti, arba vienos klasės pilnas remontas (sienos, langai) kitoje mokykloje.
Taip pat prieš savaitę jau vykome apipirki įvairios būtinos medicininės įrangos vienai atsakomybės rajono gydimo įstaigai. Oficiali perdavimo ceremonija bus dar po savaitės, tada ir kitą straipsnį parengsiu. O šiandien kelios foto iš aplankytų mokyklų:
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/greito_poveikio_projektai_kosovo_ateiciai/catid/10
Piratai jau yra svarbus veiksnys pasaulinei ekonomikai, ir naftą eksportuojančios šalys netruks tai įvertinti. O kam rūpi alkani somaliečiai?
Senas verslas
Piratavimo istorija labai ilga – atsirasti jis turėjo kartu su jūrine prekyba. Šauniais antikos laikais, kai Viduržemio jūroje viešpatavo ir konkuravo graikai bei finikiečiai, aiškios skiriamosios ribos tarp prekybos ir plėšikavimo nebuvo. Piratai visiškai legaliai pardavinėdavo užgrobtus belaisvius vergų turguose.
Romos dominavimo laikais piratų gyvenimas buvo nesaldus, nes romėnai kažkodėl buvo įsitikinę, kad tik jie turi teisę plėšti savo užkariautas tautas ir su monopolininko įkarščiu persekiojo smulkiuosius konkurentus, kurie negalėjo pasiskųsti jokiai konkurencijos tarybai.
Ankstyvieji viduramžiai buvo piratavimo aukso amžius – gaujos girtuoklių ir peštukų iš Skandinavijos Europos pakrantėse šeimininkavo kaip nuosavame tvarte. Tačiau gana greitai jie pastebėjo, kad kur kas efektyvesnis žmonių plėšimo būdas yra mokesčiai, ir ėmė kurti savo karalystes.
Vėl piratai suklestėjo XVI-XVII amžiais, kai ispanai ir portugalai pradėjo tempti namo grobį iš Amerikos. Daugelis tų piratų buvo visai legalūs verslininkai, mokėjo mokesčius Anglijos karalienei ir dalyvaudavo rūmų priėmimuose. Kai kurie išsitarnaudavo iki admirolo laipsnio. Ilgainiui laisvųjų piratų nebeliko – tik teisėti, kurie vis rečiau rengdavo linksmus žygius, apsiribodami saugesniais plėšikavimo metodais: prekyba žmonėmis, opijumi, skolinimu už procentus ar valstybės tarnyba.
Piratavimas pastaraisiais šimtmečiais tapo toks retas, kad sovietinis kovinis filmas "XX amžiaus piratai" buvo traktuojamas kaip fantastinis. Vakarų romanuose, komiksuose ir kinematografe nuožmūs galvažudžiai bukanieriai dažnai vaizduojami su simpatija (argi ne žavus Johny Deppas "Karibų piratuose"?). Bet žmonių pasaulis vystosi ciklais ir kai kurie itin nustekenti regionai pradeda prisiminti senovines išgyvenimo strategijas.
Kodėl Somalis?
Keista ne tai, kad somaliečiai pradėjo piratauti - keista, kad jie taip ilgai to nedarė. Tiesa, dar prieš 20 metų Afrikos kontekste Somalis atrodė pusėtinai, bet po to prasidėjo nesiliaujantis košmaras. Kaip ir daugelyje Afrikos valstybių, kiaulę somaliečiams pakišo kolonijinis palikimas. Nepriklausomybę Somalis, kaip ir didžioji dalis Afrikos, paskelbė 1960-aisiais. Skirtingai nuo daugumos naujai įsikūrusių valstybių, Somalis sudarytas iš dviejų Europos valstybių – Anglijos ir Italijos – kolonijų, kurios buvo sujungtos tuo pagrindu, kad ir ten, ir ten gyvena tie patys somaliečiai.
Daugelis Afrikos valstybių turi tas sienas, kurias prieš šimtą metų iš lubų braižė Europos valdovai, ir jos, deja, gana dažnai nesutampa su genčių ir tautų ribomis. Todėl Afrikos pilietiniai karai dažniausiai įsižiebia dėl to, kad skirtingos gentys, atsidūrusios vienoje valstybėje, nusprendžia išsiaiškinti, kuri yra svarbesnė. Vienatautis Somalis tarsi buvo užprogramuotas to išvengti. Ir iš tikrųjų iki 1991 metų jam ėjosi ne taip jau blogai: šalis dažnai ir gana sėkmingai kariavo su vangiai besipriešinančia Etiopija, imitavo marksistinės sistemos kūrimą, taip melždama finansinę ir technologinę paramą iš Sovietų Sąjungos, ir netgi sukūrė šiokią tokią pramonę.
Vis dėlto 1991-aisiais paaiškėjo, kad itališko ir angliško Somalių kultūriniai skirtumai pernelyg dideli, ir šiaurinis angliškas Somalis atsiskyrė. Dabar ten yra dvi niekieno nepripažįstamos valstybėlės Somalilendas ir Puntlendas, kurios tvarkosi visai pakenčiamai. O pietinis itališkasis Somalis nugrimzdo į anarchiją, kuri visiškai sunaikino ekonomiką ir sukėlė baisų badą. Padėtis nuo to laiko niekaip negerėja ir keista, kad ten dar apskritai liko žmonių.
Atomazga artėja
Taigi nieko keista, kad bedugnėje esančioje šalyje (mūsų "krizės" somaliečiams sukeltų nuoširdų juoką) formuojasi viduramžiškos struktūros. Kiekvieno regiono vadukas turi savo kariauną, baudžiauninkus ir renka mokesčius savo nuožiūra, įsipareigodamas saugoti savo teritoriją nuo kitų vadukų. Tiems vadukams, kuriems neužtenka žemės, tenka dirbti jūroje, kur sekasi visai neblogai: nuo metų pradžios užgrobta 90 laivų, už įgulas gauta 150 mln. dolerių neaudituotų išpirkų.
Civilizuotas pasaulis pasipiktinęs – kaip negražu šitaip smurtauti, kai jau seniai ištobulintos schemos, kaip plėšti žmones tiesiai iš dangoraižio, prekiaujant vertybiniais popieriais. O čia kažkokie barbarai, ir dar, beje, musulmonai, vadinasi, potencialūs teroristai... Neleisim! Taigi galbūt piratams savo veiksmais pavyks prisišaukti užsienio pagalbą savo kenčiančiai šaliai.
Tačiau vienas paaiškėjęs faktas kelia rimtų įtarimų, kad problemos sprendimas bus tik imituojamas. Jau kurį laiką daug kas inkščia, kad naftos kainų kritimas yra didelė problema ir niekaip nepavyksta jo pristabdyti. Tačiau kai linksmieji vyrukai iš Somalio užgrobė pilną supertanklaivį, naftos kaina bemat pašoko 10 dolerių. Taigi piratai jau yra svarbus veiksnys pasaulinei ekonomikai, ir naftą eksportuojančios šalys netruks tai įvertinti. O kam rūpi alkani somaliečiai?
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/atgimsta_senovines_isgyvenimo_strategijos/catid/10
Vat ir myliu JĄ už tokius "sutapimus" Prieš savaitę, gal kiek daugiau, pats brukštelėjau laišką su foto į tą "15min" konkursą Na, pažiūrėjau kelias dienas, neįdėjo, tai tiek to pamaniau... O šyrit žiūriu, kad mano Mergaitė jau įsidėjusi iškarpą, kad jos analogišką nusiuntimą konkursui vistik publikavo! Kaip daugeliu atveju prieš tai, šį kartą irgi bene tuo pačiu metu sumąstėm ir padarėm tą patį Nors mus skiria fiziškai 1500 km, bet emociškai mes kaip vienas... 
Savo balsą už 15min savaitės porelę gali atiduoti ČIA (ieškok dešinėje pusėje, žemiau, tarp konkursų )
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/15min_porele/catid/10
Kūčios ir Kalėdos Kosove
Kūčių vakarą bataliono (lenkų - ukrainiečių) lygmeniu buvo suorganizuota šventinė vakarienė į kurią pakvietė ir mus. Nors malda ir palinkėjimai buvo lenkų kalba, bet ne tai esmė
Visi susivienijo po vienu stogu, prie bendro stalo. Kas su šypsena ir palinkėjimai kitiems, kas su savo mintimis apie namus ir artimuosius, bet svarbu kad visiems buvo šilta ir gera. O už vis geriausia - kelių rūšių silkė, mišrainės, koldūnai!!! Ech kaip buvo skanu! Kaip mes pasiilgę tokio maisto Amerikiečių valgykla maitina gerai, bet tai vis tik ne tas, mums įprastas, maistas...O po lenkų vaišių susirinkome viename iš mūsų būrio kambarių, kur buvo suruoštas kuklesnis, bet toks nuoširdus stalas! Kas ką "sutaupė" iš valgyklos kokios mišrainės, ką nupirkt sugebėjom, kas tiesiog buvo sukurta "iš nieko", na žinote kaip būna, kai nori, tai sugebi
Nealkoholinis raudonas vynas ir toks pats alus - ne bėda. Juk šventinę nuotaiką sukuria ne alkoholis toli gražu Svarbiausia - draugai ir kolegos Vakare kaip tyčia labai gražiai prisnigo. Kai kam iš mūsų teko Kalėdų išvakarėse išvažiuoti į tarnybą pasienyje
Bet tai nieko, juk visuomet kažkas budi, kad kiti galėtų švęsti ir / ar linksmintis - medikai, gaisrininkai, policininkai, kariai...P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/kucios_ir_kaledos_kosove/catid/10
Patalpinta: 2008-12-26 | Peržiūrėta: 16070 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
LR Prezidento V.Adamkaus sveikinimas Lietuvai
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/lr_prezidento_vadamkaus_sveikinimas_lietuvai/catid/10
Patalpinta: 2008-12-24 | Peržiūrėta: 16057 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Teletiltas su LR Prezidentūra!
Nė valanda nepraėjo po to kai gavome puikią Kalėdinę dovaną - palinkėjimus tiesiogiai iš... Lietuvos respublikos Prezidento Valdo Adamkaus, kariuomenės vado generolo leitenanto Valdo Tutkaus ir krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės lūpų!
Ech... tokia galimybė ir atsakomybė užmegzti ir palaikyti vaizdo konferenciją su Prezidentūra pasitaiko toli gražu ne kiekvienam ir ne kas diena!
O svarbiausia, kad viskas praėjo itin sklandžiai, nes net paprastai bendraujant su namiškiais, būna trūksta interneto kanalo pralaidumo, todėl ima trukinti garsas ar vėluoti vaizdas... o čia kaip tyčia viskas buvo puiku ir stabilu, gera transliacijos kokybė, nors telekonferencija vyko lygiagrečiai ir su Afganistane (Goro provincijoje ir Kandahare) tarnaujančiais mūsų kolegomis Visus galėjusius dalyvauti (gaila, bet nemaža mūsų KFOR-19 būrio dalis atostogose arba tarnyboje / po tarnybos ilsėjosi ir t.t.) būrio karius labai pradžiugino ir pakylėjo tokia puiki kariuomenės Jungtinio štabo ir Prezidentūros iniciatyva ir dovana. Ačiū labai už tai!
Ir oficialus Prezidento spaudos tarnybos pranešimas dar po valandos:
Prezidentas pasveikino tarptautinėse taikos palaikymo misijose tarnaujančius Lietuvos karius
Antradienis, 2008 gruodžio 23 d. (Vilnius).
Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo tiesioginiame vaizdo tilte su šalies kariais, tarnaujančiais tarptautinėse taikos palaikymo misijose.
Šalies vadovas domėjosi karių tarnybos sąlygomis, pasveikino juos artėjančių Kalėdų švenčių ir Naujųjų metų proga.
„Šventų Kalėdų išvakarėse daugelis žmonių grįžta į savo namus, pas savo artimuosius. Tikiu, kad prie Kūčių stalo Jūsų artimieji mintyse bus su Jumis. Kalėdų šventes ženklina ne tik Tikėjimo, Meilės ir Vilties, bet ir artimųjų ilgesio ženklai. Tai Jūsų – toli nuo Lietuvos esančių karių – gyvenimo kasdienybė“, - sakė Prezidentas.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad Lietuvos žmonės širdyse yra kartu su savo kariais ir didžiuojasi Jų atliekama tarnyba.
„Šioje gražiausioje metų dvasinėje šviesoje nuoširdžiai sveikinu visus šalies karius, kurie vykdo jiems patikėtas misijas toli nuo Lietuvos. Linkiu visa ko geriausio ir kad greičiau ateitų diena, kai Tėvynėje galėsite pasveikinti savo artimuosius“, - sakė Prezidentas V. Adamkus.
Lietuvos vadovas linkėjo kariams būti tvirtais ir drąsiais – tokiais, kokius Juos vertina tarnybos draugai ir kaip apie Juos kalba tarptautinių misijų partneriai.
Šiuo metu tarptautinėse operacijose Centrinės ir Pietų Azijos, Persijos įlankos, Balkanų ir Pietų Kaukazo regionuose dalyvauja apie 200 Lietuvos karių. Afganistane šiuo metu tarnybą atlieka apie 150 karių ir 4 valstybės tarnautojai bei pareigūnai iš Lietuvos.
Prezidento spaudos tarnyba
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/teletiltas_su_lr_prezidentura/catid/10
Patalpinta: 2008-12-23 | Peržiūrėta: 14927 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
NATO „stogas“ – talibai
Laikraštis „The Times“ pranešė gavęs žinių, kad NATO kariams sunkvežimiais gabenamus ginklų krovinius saugo priešų – Talibano atstovų – konvojai. Be abejo, šis„stogas“ – ne už dyką: Vakarai neoficialiai talibams moka „otkatą“.
,,The Times” žurnalistas Tomas Coghlanas, daug rašantis apie Afganistaną, pranešė, jog tik tokiu būdu NATO karius saugiai pasiekia ginklai. Paradoksas: talibai už neoficialiai Vakarų mokamus kyšius leidžia į Afganistaną įvežti ginklus savo priešams, kad šie žudytų saviškius.
Įdomiausia tai, kad Vakarų karių bazės ginklais, kuru ir kitais reikalingais dalykais aprūpinami tarptautinių kompanijų. Tačiau, kadangi krovinius gabenti tenka iš Pakistano uostamiesčio Karačio, gabenimo verslui tarpininkauja vietinės sunkvežimių kompanijos. Šios, kad įveiktų itin pavojingus kelius į pietus nuo Kabulo, yra saugomi ginkluotų afganistaniečių.
Apsaugą, kaip išsiaiškino „The Times“ žurnalistas, už milijonus svarų sterlingų (kurių dalis – iš Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojų kišenės), garantuoja Talibanas.
Šią žinią patvirtino kelios užsienio kompanijos tiekėjos. Tiesa, niekas nepanoro, jog būtų skelbiami jų tikrieji vardai, tačiau šių kompanijų atstovai prisipažino, kad 25 procentai pinigų auž krovinio gabenimo apsaugą yra vadinamasis „otkatas“ (kyšis) Talibanui.
Kodėl taip vyksta? Pinigai talibams reikalingi, o vakariečių pajėgoms reikia didžiulių kiekių kuro, ginklų. Vien pagrindinei britų bazei Camp Bastion Helmando provincijoje per savaitę prireikia daugiau kaip milijono litrų dizelinio ir aviacinio kuro. Afganistane – daugiau kaip 70 tūkstančių svetimų šalių karių, kuriems reikia maisto ir įrangos, didžioji dalis jos gabenama keliais. Be to, kitais metais į Afganistaną JAV ketina siųsti dar bent 20 tūkstančių karių.
Vienintelis kelias, vedantis į NATO bazes, eina per Pakistaną ir Talibano kontroliuojamas Afganistano vietoves.
Paprastai už sunkvežimį apsaugą garantuojanti afganistaniečių kompanija reikalauja 1000 JAV dolerių. Konvojuose būna 50-100 sunkvežimių. Vadinasi, iš vieno konvojaus talibai gauna ne mažiau kaip 10-20 tūkstančių dolerių pelno. Jei Talibanui pinigai nesumokami, konvojai užpuolami ir apiplėšiami (neseniai tokių atvejų pasitaikė).
Talibai tokį pasipelnymo šaltinį surado maždaug prieš metus. Pasak „The Times“ žurnalisto, šiemet kelyje į Kandaharą beveik kasdien užpuolami sunkvežimiai, kuriuose esantis krovinys skirtas NATO kariams. Štai, pavyzdžiui, birželio 24-ąją talibai sunaikino 50 sunkvežimių konvojų. Septyniems vairuotojams buvo nukirstos galvos, kurios po to mėtėsi pakelėje.
Tiesa, Talibanas nėra vienintelis vakariečių konvojų „stogas“ – kyšius tenka mokėti ir policijai, valdininkams, vagims, plėšikams. Apie tai žinoma ir Afganistano Vyriausybėje.
NATO pajėgų Afganistane atstovas spaudai Jamesas Gateris teigia, jog pajėgos yra sudariusios sutartis su komercinėmis firmomis, todėl tai esąs jų reikalas, kaip krovinys patenkąs į Afganistaną.
Kol kas tik viena vakariečių kompanija – Šveicarijoje įsikūrusi „Supreme Global Solutions“– prisipažino gabenanti krovinius Afganistane. Kitos kompanijos tyli.
Vakarai.us
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/nato_stogas__talibai/catid/10
Patalpinta: 2008-12-22 | Peržiūrėta: 15633 | Komentarai: 1 | | Rekomenduoti draugui!
Karo žurnalistas nusprendė atsiprašyti
Nors aš asmeniškai nelabai suprantu už ką - juk parašė tikrai puikiai ir pagiriančiai apie mūsų SOF, sukėlė nemažai susidomėjimo ir aplodismentų
Visi normalūs žmonės tą palyginimą su "Borat`u" priėmė normaliai kaip paprastą juokelį. Atsipalaidavusiems ir pažangaus mąstymo amerikiečiams taip pajuokauti - nieko tokio. O kažkokiems užsiangažavusiems, susisukusiems savo pagiežoje lietuviams "komentatoriams" kažkas pasirodė ne taip ir iš to skandalą pabandė kelti... vaje vaje... Tad perspausdinu ir naują straipsniuką. Bet labiau patariu skaitantiems angliškai paskaityti originalų autoriaus "atsiprašymą" - http://www.michaelyon-online.com/letter-to-commander-of-lithuanian-special-forces.htm ir tuo labiau - amerikiečių komentarus po juo. Miela malonų
O čia "nacionalizuota", tai yra daugeliu atvejų runkelių (nesuprantančių jumoro ir nesugebančių mąstyti "out of box") protui išversta versija...:Šmaikščiai Lietuvos specialiąsias pajėgas “Aitvaras” Afganistane savo tinklaraštyje aprašęs Amerikos žurnalistas Michaelis Yonas, pavadinęs mūsų karius “apsiginklavusia Borato versija”, nusprendė viešai atsiprašyti “Aitvaro” vado ir visų Lietuvos gyventojų.
“Žodžiai, kuriuos parašiau apie Lietuvos Specialiąsias pajėgas, turėjo būti suprasti kaip didžiausias pagyrimas. Tačiau aš suprantu, kad šie žodžiai buvo itin klaidingai interpretuojami Lietuvoje”, - rašo laiške žurnalistas.
Anot jo, daugybė JAV karių susisiekė su juo asmeniškai, kad apgintų Lietuvos karius.
“Mano ištikimi skaitytojai suvokia, kad Lietuvos specialiųjų pajėgų palyginimas su “apsiginklavusio Borato versija” buvo tiesiog draugiškas šaržas. Aš net nesuvokiau, kad tiek Lietuvos skaitytojų skaitė mano pranešimą, ir kaip šie trys žodžiai gali įžeisti, tuo tarpu likusia pasakojimo dalimi aiškiai siekiau ypatingai pagirti Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgas”, - tikina amerikietis.
“Tad rašau šį atsiprašymą Lietuvos skaitytojams ir Jums (“Aitvaro” vadui – red.) ne tiek dėl reakcijos iš jūsų pusės, bet ir tam, kad nuraminčiau susirūpinusius amerikiečių karius, kurie iš tiesų jaučia pagarbą Lietuvos specialiosioms pajėgoms. Mūsų kariai žavisi Lietuvos karių drąsa, kompetencija bei pasiryžimu susidoroti su teroristais. Taip pat kariai nenori trijų žodžių iš rašytojo, kuris pakenktų jų santykiams su Jūsų Specialiosiomis pajėgomis. Vienas iš aukščiausio rango JAV karininkų susisiekė su manimi šį rytą, sakydamas apie jus: “bet kuriam amerikiečiui vadui ir kariui būtų pasididžiavimas tarnauti kartu bet kokiomis sąlygomis”, - rašoma žurnalisto laiške.
“JAV jaučia pagarbą Lietuvai. Amerikiečiai kariai skundžiasi tik dėl vieno dalyko: tokių Lietuvos karių galėtų būti daugiau!” – nesiliavo šmaikštauti M.Yonas.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus teigia, jog karo žurnalisto M.Yono publikacija buvo „šiek tiek pasiklydusi lietuviškame vertime“ ir keletas publikacijos žodžių sukėlė skaitytojų nesusipratimų dėl kultūrinio skirtumo.
„Ne visi skaitytojai ir komentuotojai Lietuvoje suprato amerikiečio geranorišką šaržavimą. Išties, M.Yonui galime tik padėkoti už dėmesį sunkią ir pavojingą misiją atliekantiems „aitvarams“, – sakė V. Tutkus.
Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas „Aitvaras“ atlieka antiteroristinę misiją Afganistano pietiniame regione, NATO vadovaujamose Tarptautinėse saugumo paramos pajėgose (International Security Assistance Force, ISAF). Nuo 2007 liepos misijoje pasikeitė keturi eskadronai. Misija bus tęsiama pavasarį.
lRytas.lt
Ir dar šiek tiek gerų komentarų, kai kuriuose blog`uose sekusių originalų straipsnį anglų kalba
This completely made my (Lithuanian) wife's day. She is so proud of her countrymen.
Little Lord Fauntelroy
They tore down a statue of Lenin, and replaced it with a statue of Frank Zappa. Seems like a decent place.
JP
I've always wanted to go overseas. Now, I have a place to go.
"a weaponized version of Borat"
I love that!
Yes, any country that goes from Lenin to Zappa in a single revolution is MY KIND OF PLACE!
Lithuanians kick ass.
Hucbald
I'm married to a wonderful Lithuanian woman and will travel there in May, 2009. Every Lithuanian soldier I see, will surely get a handshake, a drink of his choice, and words of praise from me.
(Kas bus, nebus bet Lietuvis nesparazus) Long live the great nation of Lithuania. These are the words from me, an American. Visa gero!
Danielius Collard
After second world war lithuania soldiers was fight USSR soldier until 1956 years. Beattle was lithuanian 100 people NKVD soldier was about 2000 people , and about 90 % beattle wins lithuania soldiers 15 century beattle against germany and england ordian soldiers.Was stoped Mongolian invasion i Europe , but LITHUANIA is to small country but soldier is a breave hart.
My grand father was lithuania soldier
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/karo_zurnalistas_nusprende_atsiprasyti/catid/10
Patalpinta: 2008-12-21 | Peržiūrėta: 15152 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Hummer
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/hummer/catid/10
Patalpinta: 2008-12-18 | Peržiūrėta: 14992 | Komentarai: 3 | | Rekomenduoti draugui!
Krizė Rusijoje žadina nostalgiją
Stiprėjant ekonominei krizei rusai vis dažniau su nostalgija prisimena Sovietų Sąjungą, kai valstybė visais „rūpinosi“, nors žmonės gyveno labai skurdžiai. Apimti prieštaringų jausmų rusai gardžiuojasi saldžiausiais sovietinio gyvenimo momentais ir ieško vietų, kurios primena anuos laikus.
Maskvos centre esančiame klube „Petrovič“ lankytojai sėdi ant išklibusių kėdžių prie klebančių stalų ir noriai moka už prėskus patiekalus. Interjeras, sąmoningai imituojantis niūrius ir alkanus sovietinius laikus, primena ano meto valgyklas. Ant sienų kabo raudonskruosčių pionierių su raudonais kaklaraiščiais nuotraukos, o lentynose surikiuoti tušti, kadaise Odesoje gaminto siaubingai saldaus portveino (17,5 proc. alkoholio ir 9,5 proc. cukraus), buteliai. Tačiau lankytojų netrūksta ir tie patys žmonės ateina dar kartą.
„Pagaminta SSRS“
Klubą įsteigė buvęs psichiatras Andrejus Milžo, tapęs politiniu karikatūristu. Jis, neaukštindamas sovietinės epochos, išsaugojo prieš 17 metų žlugusio režimo detales. Klube nėra nei Stalino, nei Lenino nuotraukų, nei kitokios komunistinio laikmečio simbolikos. A.Bilžo nuomone, tam pakanka prasto maisto, nykių aptarnaujančio personalo drabužių ir sovietinės, nuolat gendančios buitinės technikos – visa tai gerai atspindi epochą. „Anų laikų kultūra ir virtuvė primena, kad gyvenome už geležinės uždangos, naudojomės tik sovietiniais daiktais. Dabar vėl esame pasaulio dalis, todėl nieko savito nebeliko“, – teigia A.Bilžo.
Klubas „Petrovič“ – tik vienas iš sovietinės realybės nostalgijos bangos, užplūdusios Rusiją, pasireiškimų. Tokie restoranai, kuriuose siūloma paprastų sovietinių laikų patiekalų, dažniausiai skęstančių majoneze, Maskvoje ir Sankt Peterburge auga kaip grybai po lietaus. O juose skambantis Olego Gazmanovo himno pobūdžio hitas „Pagaminta SSRS“ labai populiarus tiek tarp jaunimo, tiek tarp solidaus amžiaus rusų. Per sovietines šventes tokiuose restoranuose vyksta teminiai sovietinio stiliaus vakarėliai, kuriuose vyrai ir moterys šoka skambant 6–ojo dešimtmečio muzikai. Tiesa, nostalgijos kamuojami rusai nesiilgi nesibaigiančių eilių, pataisos darbų lagerių, cenzūros ar aklinai uždarytų sienų, bet šalį krečiant krizei jų atmintyje iškyla „saldesni momentai“, nes jų nuomone, gyvenimas SSRS turėjo ir savo pranašumų.
Vyriausioji anglų kalba transliuojamo informacinio televizijos kanalo redaktorė Margarita Simonian sako, kad „tai lyg saviems skirtas anekdotas: šaipomės iš savęs ir iš to, kokie buvome naivūs“. Kiti teigia, kad sustiprėjęs sovietinių prekių ilgesys – ne tik mada. Vyresnio amžiaus rusai, užaugę sovietiniais laikais, ilgisi anos epochos, nes ji primena jaunystę. „Žinoma, sistema nebuvo tobula, tačiau tai mūsų jaunystės metai, kurių pamiršti neįmanoma“, – aiškina A.Bilžo. O jaunimas į sovietinio tipo įstaigas ateina pasidalyti prisiminimais apie sovietinę vaikystę. Internete jie mielai keičiasi sovietiniais simboliais, pavyzdžiui, komjaunimo ženkleliais ar gazuoto vandens automatų gatvėse nuotraukomis.
37 metų Maskvos rašytoja Žana Sribnaja mano, kad visi rusai jaučia nostalgiją Sovietų Sąjungai. „Tai madinga. Mano bendraamžiai gali nusipirkti tai, ką mato, o nori matyti – savo laimingą vaikystę. Jie prisimena ledus po 7 kapeikas ir pionierių stovyklas, kai visi galėjo vasarą atostogauti prie Juodosios jūros. Dabar tokias atostogas gali sau leisti tik pinigų turintys žmonės“, – aiškina ji.
Iki šiol dauguma rusų komunistinio režimo žlugimą vertina pagal kainą, kurią teko sumokėti Rusijai: dešimtojo dešimtmečio ekonominė suirutė, du žiaurūs karai Čečėnijoje ir didžiosios valstybės statuso praradimas. Be to, vidutinio ir vyresniojo amžiaus rusams – tai proga apverkti staiga išnykusią kultūrą, kuri atrodo ypač svarbi, kai pačiam tenka kovoti už išlikimą. „Subyrėjus SSRS, viskas, kas sovietiška, buvo sutinkama priešiškai, – dėsto M.Simonian. – Tapo nepopuliari duonos gira, bet pasidarė madinga gerti koka kolą ir avėti „Nike“ sportbačius. Tuomet mes turėjome eiti į mokyklą ryšėdami raudonus kaklaraiščius, jei pasirodydavai be kaklaraiščio, turėdavai keliauti namo. Ir staiga šių raudonųjų kaklaraiščių atsisakyta!“
Užtat dabar rusai atvirai ilgisi laikų, kai platūs Maskvos prospektai buvo beveik tušti, kai dauguma įstaigų tik vaizdavo, kad dirba ir jos buvo veikiau bendravimo ar ramaus knygų skaitymo vieta, kai žmonės susirinkdavo komunalinių butų virtuvėse ir vakarodavo iki ryto, nes virtuvė buvo vienintelė vieta, kur buvo galima atvirai kalbėti. Nemaža dalis rusų pripažįsta, kad tai buvo tironijos, baimės ir nepasitikėjimo era, bet komunistinis režimas užtikrino tam tikrą žmonių saugumą ir susitelkimą. „Dar vaikų darželyje žinojome, kad už nieką nereikės mokėti: nei už darželį, nei už mokyklą, nei už mokslą universitete, o vėliau valdžia mums nurodys, kur dirbti“, – aiškino Ž.Sribnaja.
Ilgisi net režimo priešininkai
Į prisiminimus apie sovietinę praeitį panyra net užkietėję komunistinio režimo priešininkai. „Petrovič“ klubo lankytojai dažnai atneša A.Bilžo sandėliukuose rastų daiktų, tokių kaip tinklinių krepšelių, kuriuos sovietiniai piliečiai nešiodavosi kišenėse, kad galėtų tuoj pat išsitraukti aptikę parduotuvėje šviežių vaisių ar daržovių. Sovietinėse parduotuvėse plastikiniai maišeliai buvo deficitas, o Rusijos gilumoje žmonės net nebuvo apie juos girdėję. Populiariausias klubo „Petrovič“ patiekalas – „silkė pataluose“, savotiškos salotos, kur silkė, burokėliai ir kiaušiniai skęsta majoneze. A.Bilžo parašė ir iliustravo savo mėgstamų sovietinės virtuvės receptų knygą, kurioje pateikia keisčiausių su maistu susijusių istorijų. Jis rašo ir apie rusų meilę sviestui, kurio trūko ir kurį žmonės vogdavo. A.Bilžo pasakoja, kaip psichiatrinėje ligoninėje, kur dirbo, virėja iš milžiniško katilo su avižine koše bandė išgriebti sviesto gabalą, turėjusį ją pagardinti. „Ji tiesiog įlindo į katilą, viršuje tik kojos kadaravo“, – rašo A.Bilžo.
Keletas faktų
Sovietinių laikų prekės dabar masiškai negaminamos, bet tų laikų nostalgiją sukeliančių daiktų siūloma pirkti tam skirtuose interneto svetainėse. Štai keli populiariausi daiktai.
Gatvės gazuoto vandens automatai: kai įmesdavai 1 arba 3 kapeikas, pasipildavo gazuotas vanduo. Išgėrus vandenį, stiklinę reikėdavo pastatyti atgal, nes visi gerdavo iš tos pačios stiklinės.
„Samizdat“ – cenzūros draudžiamų rašytojų kūrinių rankraščiai. Jie ėjo iš rankų į rankas. Gavęs jų kopiją kiekvienas pasidarydavo dar vieną sau.
Kvepalai „Krasnaja Moskva“ – juos labai mėgo vyresnės moterys.
Briaunuotos stiklinės garsėjo patvarumu ir netyčia išmetus nesuduždavo. Rusų virtuvėse jų apstu ir šiandien.
Kaliošai – patvarus guminis apavas, ypač populiarus kaime. Juos dar vadindavo „sudie, jaunyste“, nes labai sendindavo juos dėvinčias moteris.
Maskvoje itin populiarus vieno Maskvos teatro spektaklis – „Mūsų kiemo dainos“, vaidinamas po atviru dangumi. Klausytojai tai verkia, tai ploja, tai juokiasi iš šmaikščių, lengvabūdiškų pokštų. Žmonės į spektaklį ateina su draugais arba šeimomis, dauguma jį matė jau kelis kartus. Maždaug tris valandas aktoriai dainuoja antisovietines dainas, kurios anksčiau skambėjo kalėjimuose, virtuvių užstalėse ar daugiabučių namų kiemuose. Jų netransliavo oficialusis radijas ar televizija, bet dauguma žiūrovų mintinai moka žodžius ir dainuoja kartu. Beje, žiūrovai vaišinami taurele degtinės ir rūkytos dešros riekutėmis.
Šio miuziklo režisierius Markas Rozovskis sovietinių laikų nostalgijos nesupranta, nes jo tėvas 18 metų praleido lageryje. Sovietiniais laikais, kalba režisierius, šias dainas dainuodavo visuomenės atstumtieji: kaliniai, emigrantai, alkoholikai ir disidentai. „Tai buvo žmogiškos dainos, gimusios nepakenčiamais laikais. Nekenčiau to, ką vadinome Sovietų Sąjunga. Tas laikmetis buvo išsigimėliškas. Mano spektakliai nenukelia žmonių į praeitį ir, tikiuosi, niekada atgal negrįšime“, – sako režisierius.
Tačiau žmonių atmintyje spektaklis sužadina šiltų prisiminimų. 67 metų pensininkė Inesa Pustovoitova matė spektaklį penkis kartus. Buvusi fizikė ilgisi laikų, kai studentai rudenį važiuodavo dirbti į kolūkius ir mano, kad sovietinė santvarka jai mokėjo pakankamai. „Noriu gyventi Sovietų Sąjungoje, nes seniai tuomet galėjo normaliai gyventi iš pensijos. Dabar už pensiją nieko nenusipirksi“, – sako ji.
Rusai itin mėgsta 55 metų dainininko Olego Gazmanovo odės Sovietų Sąjungai, kurią mielai dainuoja kartu žodžius: „Ukraina ir Krymas, Baltarusija ir Moldova – tai mano šalis, Kazachstanas ir Kaukazas ir Pabaltijys taip pat... Gimiau Sovietų Sąjungoje, aš pagamintas SSRS.“ Daina baigiasi rauda dėl buvusiose SSRS respublikose gyvenančių žmonių: „Kartu mes – didžiausia šalis. Sienos smaugia, be vizos negalima. Draugai, kaip ten jūs be mūsų, atsiliepkite!“ O.Gazmanovas sako parašęs šią dainą rusams, kuriems sunku prisitaikyti prie permainų. Ir neapsiriko – ji virto jų himnu.
Publikuota: "Lietuvos žinios"
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/krize_rusijoje_zadina_nostalgija/catid/10
Patalpinta: 2008-12-13 | Peržiūrėta: 14642 | Komentarai: 1 | | Rekomenduoti draugui!
American soldiers cleaning room
Senokas bet labai funny video
Karyboje (ir policijoje) yra toks terminas ir veiksmas "kambarių valymas" - vaduojant įkaitus ar pan. operacijose pagal specialią taktiką šturmuojamas namas... Na o šie vaikinai tai įgyvendino savaip... sakyčiau gal net tiesiogine tų žodžių - kambarių valymas - prasme P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/american_soldiers_cleaning_room/catid/10
Patalpinta: 2008-12-10 | Peržiūrėta: 13858 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
"Prigėrę" laikrodžiai
Perpublikuoju sena gerą straipsnį apie laikrodžių "atsparumą" vandeniui
"Neišvengiamai artėja maudynių jūroje ar ežeruose sezonas. Ir kai nersite į vilnis su laikrodžiu, ant kurio greičiausiai puikuojasi žodžiai "water resistant" (angl. - "atsparus vandeniui") arba "water proof" (angl. - "hermetiškas"), kaip ir reikšmingas užrašas "10 metrų", tarsi nurodantis, iki kokio gylio galite panerti, nenustebkite, jei po to laikrodis bus pilnas vandens.
Pasak laikrodžių meistrų, dažniausiai maudynių sezonu jiems atnešami taisyti "prigėrę" ar aprasoję laikrodžiai.
Įprasta, kad dauguma klientų nustemba išgirdę, kad laikrodžiams, kaip ir automobiliams, būtina kasmetė techninė priežiūra. Jei rengiatės su savo "atspariu vandeniui" laikrodžiu maudytis ar nardyti, rekomenduotina tikrinti jo hermetiškumą kiekvieną pavasarį. Rizikuojantiems pasekmės gali būti finansiškai skaudžios, ypač jeigu rūdys pažeis laikrodžio mechanizmą.
"Aštuoni iš dešimties pas mus su aprasojusiu laikrodžiu apsilankiusių žmonių būna įsitikinę, kad ant užpakalinio laikrodžio dangtelio esantis užrašas "water resistant" arba "water proof" leidžia su šiuo laikrodžiu nerti į vandenį.
Jokiu būdu ne!!! - kategoriškai purto galvą "Ženevos" laikrodžių serviso centro meistras Gediminas.
Ieškantys laikrodžio, kurį segint galima ir nardyti ar bent jau plaukioti baseine, be abejo, renkasi tik iš tų, ant kurių parašyta "water resistant" bei metrų skaičius, tarsi žymintis, iki kokio gylio galima nerti, - pirkėjai tikisi, kad toks laikrodis nepraleis vandens.
Bandymai barokameroje
"Pirmiausia, kalbant iš esmės, gamtoje nėra tokio tūrio, kuris būtų absoliučiai hermetiškas ir nepralaidus jokiems skysčiams. Netgi povandeniniai laivai nėra visiškai hermetiški. Esant dideliam ir nuolatiniam slėgiui bet kuris hermetiškas objektas pradeda praleisti jį supančius skysčius. Tačiau, net jei ir neįmanoma pasiekti absoliutaus hermetiškumo, bet kurį laikrodžio korpusą galima padaryti gana atsparų vandeniui", - teigia Audrius Markuckas, laikrodžių parduotuvių tinklo "Ženeva" prekybos direktorius.
Vandeniui nelaidžių laikrodžių gamybos metu testuojami ne tik jų korpusai, mechanizmų izoliacija ar stiklų hermetizacija, bet ir prisukimo karūnėlės apsauga. Tačiau geriausiai laikrodžio atsparumas vandeniui arba jo hermetiškumas yra patikrinamas be vandens. Taikomas vadinamasis suspausto oro testas, tai visuotinai pripažintas šveicarijos laikrodžių pramonėje naudojamas sertifikavimo metodas - bandomasis laikrodis įdedamas į barokamerą, kurioje pamažu didinamas slėgis, ir itin jautriais prietaisais yra matuojama, ar oras patenka į laikrodžio vidų.
Laikrodis yra laikomas atspariu vandeniui, jei, esant dviejų atmosferų oro slėgiui, į jo korpusą patenka ne daugiau kaip 0,05 g/min. oro. Tai neįtikėtinai maži skaičiai, tačiau jie akivaizdžiai liudija, kad absoliučiai hermetiškų laikrodžių korpusų kol kas nesukurta.
Sertifikavimo būdai
Laikrodžių atsparumas vandeniui yra sertifikuojamas keturiais būdais, atsižvelgiant į gamintojo tradicijas.
Negilaus vandens testas: laikrodis nardinamas į 10 cm gylį. Jei per 10 min. į jo korpusą nepatenka vandens, tada laikrodis sertifikuojamas kaip gana atsparus, kad segint jį būtų galima plautis rankas (žymėjimo atitikmuo -10 m). Jei į jo korpusą nepatenka vanduo ir per valandą, jis sertifikuojamas kaip "atsparus vandeniui" ("water resistant") - jį segint galima būti lietuje.
Susupausto vandens testas: laikrodis įdedamas į specialų indą su vandeniu. Keliamas vandens slėgis, taip imituojamas didėjantis gylis. Jei laikrodžio korpusas 2 min. išlaiko 3 atmosferų slėgį, jis sertifikuojamas kaip tinkamas nerti į 30 metrų gylį - jį segint galima trumpai pabūti vandenyje, bet jokiu būdu nesimaudyti. Jei laikrodis atlaiko 5 atmosferų slėgį, tuomet jo charakteristikoje rašoma 50 metrų - jį galima segėti maudantis.
Suspausto oro testas: laikrodis įdedamas į barokamerą. Didinant slėgį, fiksuojamas oro patekimas į korpuso vidų. Jei laikrodžio korpusas 4 min. atlaiko 3 atmosferų slėgį, tuomet jo charakteristikoje rašoma 30 metrų gylis, o jei atlaiko 10 min. trunkantį 10 atmosferų slėgį - 100 metrų. Segint tokį laikrodį galima maudytis ir negiliai nardyti.
Kondensacijos testas: laikrodis įdedamas į specialų indą, kuriame suspausto oro temperatūra per 15 min. padidinama iki 45 laipsnių. Jei stiklas neaprasoja, laikrodis sertifikuojamas kaip "hermetiškas", ant dangtelio žymima "200 m" - jį segint galima nardyti ir su akvalangu.
Taigi nuorodos metrais visiškais nenurodo gylio - jos tiesiog nurodo aplinką, kurioje laikrodis yra sertifikuotas kaip nepraleidžiantis vandens.
Justas Dromantas, VZ.lt
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/prigere_laikrodziai/catid/10
Patalpinta: 2008-12-09 | Peržiūrėta: 15249 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Krepšinio karštligė
Krepšinis, mano nuomone, ne antra o pirmoji lietuvių religija
Jokia bažnyčia, jokie prietarai taip nesuvienija žmoniu, nevaldo masių kaip geros krepšinio varžybos Toli nuo Tėvynės to reikalo taip pat neapleidžiame - vieni žaidžia, kiti palaiko. Ir tie ir tie savo darbą atlieka puikiai
Šiandiena pvz. taip pat buvo įspūdingos krepšinio varžybos, mūsiškių laimėtos įspūdinga persvara 46:23 Na tie mūsiškiai, tai mišri komanda, sudaryta iš poros lietuvių, serbo, kroato, kelių amerikiečių ir net... merginos Taip, tikrai kosmopolitiška komanda, kaip ir visa mūsų karinė bazė - čia niekas neskirsto į juodą ar baltą, vyrą ar moterį... visus jungia uniforma, bendri tikslai ir užduotys Tokioje komandoje labai matosi tautiniai žaidimo niuansai - lietuviai agresyviau veda žaidimą, atkovoja kamuolius, pietiečiai intensyviau ginasi ir šiaip laksto, amerikiečiai labiausiai atsipalaidavę - krečia juokelius ir šiaip palaiko gerą atmosferą
Bazėje sudaryta 14 tokių komandų, bet daugelis iš jų nacionaliniu principu ir tik kelios tokios mišrios kaip mūsų. Tokios mišrios ir tokios... šaunios
Šeši žaidimai - šešios triuškinančios pergalės . Žinoma ne be dar vieno svarbaus komandos komponento - šaunių sirgalių palaikymo P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/krepsinio_karstlige/catid/10
Patalpinta: 2008-12-05 | Peržiūrėta: 14202 | Komentarai: 1 | | Rekomenduoti draugui!
Smegenų mankšta - Frog Leap loginis žaidimukas
Atsiuntė man čia tokį loginį žaidimuką, tik kad labai lengvas pasirodė - per pus minutės panašiai radau sprendima
Na bet logika visada buvo mano stiprus arkliukas. Matematikos mokytojos niekaip nesuprasdavo, kaip iš logikos ar verslo aritmetikos galima kiaurus 10-ukus turėti, o iš algebros ar trigonometrijos 4-5
Anot jų juk tai tas pats, o anot manęs - nė velnio Logika yra įdomu ir naudinga, o sausų skaičių perrašinėjimas karta iš kartos - nuobodus ir ne tik kad nelavinantis, bet net atbukinantis mąstymą užsiėmimas Na bet sakė man, kad ir čia nėra jau toks paprastas žaidimukas, tad pabandykit - spręsti Jums
Turit sušokdinti varlytes į priešingas puses, kad žalios būtų dešinėje, rudos kairėje P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/smegenu_manksta_-_frog_leap_loginis_zaidimukas/catid/10
Patalpinta: 2008-12-04 | Peržiūrėta: 14405 | Komentarai: 1 | | Rekomenduoti draugui!
ES imasi Kosovo administravimo
Europos Sąjungos policijos ir teisingumo misija Kosove prasidės gruodžio devintąją ir bus vykdoma taip pat ir serbų kontroliuojamose teritorijose. Apie tai pareiškė aukšti ES pareigūnai, praneša „BBC“.
Pagal planą, kurį patvirtino Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, JT užduotis Kosove nuo šiol vykdys ES. Šalyje įsikurs 2000 ES policijos, teisingumo ir muitinės pareigūnų.
Tiesa, JT misija „Unmik“ ir toliau vaidins politinį vaidmenį.
ES „Eulex“ misija turėjo prasidėti anksčiau. Kosovas apie nepriklausomybę nuo Serbijos paskelbė vasarį.
Keli tūkstančiai Kosovo albanų antradienį sostinėje Pristinoje protestavo prieš „Eulex“. Būtent antradienį pagal planą ši misija turėjo startuoti.
Protestuotojų plakatus puošė tokios antraštės, kaip „Kosovas Europos Sąjungoje, o ne po ja“ ir „Eulex tarnauja Serbijai“.
Protestų organizatorius ir Apsisprendimo Judėjimo lyderis Albinas Kurti baiminosi, jog ES pareigūnai turės „imunitetą nuo teisės, ir bus virš Kosovo teisės“.
„Eulex“ atstovė Karina Lindmal tikino, jog misija „bus vykdoma visame Kosove, įskaitant serbų kontroliuojamas teritorijas“.
„Eulex“ atstovai tikisi, jog Belgradas nesipriešins ES žmonių veiklai serbų kontroliuojamose teritorijose Kosovo šiaurėje.
Gruodžio devintąją savo funkcijas pradės atlikinėti 1300 „Eulex“ policininkų, teisėjų, muitininkų ir kalėjimų darbuotojų. Per kelis mėnesius šis skaičius pasieks 1900.
Tuo tarpu Serbija ir Rusija ir toliau griežtai priešinasi Kosovo nepriklausomybei. Šios šalys atsisako pripažinti Kosovo teritorijas.
Kosovą yra pripažinusios 52 valstybės. Tarp jų JAV ir daugelis ES narių. Daugiau nei šimtas valstybių Kosovo yra nepripažinusios.
Serbija nusprendė nesipriešinti „Eulex“ misijai tik po to, kai buvo paskelbta apie JT personalo pasilikimą serbų dominuojamose teritorijose. 90 procentų šalies gyventojų yra albanai.
„Unmik“ atstovas Aleksandras Ivanko patvirtino, jog JT misija bus smarkiai siaurinama. „Kai tik pradės funkcionuoti „Eulex“, savo operacijas teisės ir teisingumo sektoriuose imsime riboti“.
JT tvirtina, jog „Eulex“ dirbs po JT „skėčiu“.
„Unmik“ Kosove veikė nuo 1999-ųjų, kuomet NATO bombardavimo kampanija privertė atsitraukti serbų pajėgas, kaltinamas daugkartiniais žmogaus teisių pažeidimais.
„Unmik“ nuo šiol stengsis Kosovui padėti bendraujant su jo nepripažinusiomis šalimis ir ypač Serbija.
„Eulex“ pareigūnai bendradarbiaus su Kosovo policija. „Sieksime būti mokytojais ir patarėjais“, – aiškino ponia Limdal.
„Akivaizdu, kad Kosovo institucijos vaidins pagrindinius vaidmenis“, – kalbėjo Limdal. „Eulex“ perims „Unmik“ funkcijas, siekiant pažaboti organizuotą nusikalstamumą ir surasti tūkstančius žmonių, dingusių po 1999-ųjų konflikto.
Vakarai.us
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/es_imasi_kosovo_administravimo/catid/10
Patalpinta: 2008-12-03 | Peržiūrėta: 14383 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Greito poveikio projektai Kosovo ateičiai
Vienas iš realiausių darbų, kuriuos nuveikiame Kosove, yra pagalba švietimo ir medicinos įstaigoms greito poveikio projektais. Patruliavimai, pasienio apsauga, kitos karinės užduotys - tik viena medalio pusė ir mano manymų jau mažiau svarbi šiandieniniame Kosove. O padovanoti kažką pradinei mokyklai, matyti besišypsančius ir draugiškai mojuojančius vaikus - Kosovo ateitį, yra kur kas svarbiau
Šiandien taip pat su būrio vadu teko aplankyti porą mokyklų - pradinę viename kaime ir pagrindinę kitame. Jose Lietuvos vardu mūsų būrys įgaliotas įgyvendinti iš pažiūros paprastus ir nebrangius, bet labai efektyvius ir būtinus darbus, tarkim vandens siurblinės įrengimo apmokėjimas ir kontroliavimas, kad pradinukai ant kalno turėtų kaip apsiprausti ar atsigerti, arba vienos klasės pilnas remontas (sienos, langai) kitoje mokykloje.
Taip pat prieš savaitę jau vykome apipirki įvairios būtinos medicininės įrangos vienai atsakomybės rajono gydimo įstaigai. Oficiali perdavimo ceremonija bus dar po savaitės, tada ir kitą straipsnį parengsiu. O šiandien kelios foto iš aplankytų mokyklų:
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/greito_poveikio_projektai_kosovo_ateiciai/catid/10
Patalpinta: 2008-12-02 | Peržiūrėta: 14318 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Atgimsta senovinės išgyvenimo strategijos
Piratai jau yra svarbus veiksnys pasaulinei ekonomikai, ir naftą eksportuojančios šalys netruks tai įvertinti. O kam rūpi alkani somaliečiai?
Senas verslas
Piratavimo istorija labai ilga – atsirasti jis turėjo kartu su jūrine prekyba. Šauniais antikos laikais, kai Viduržemio jūroje viešpatavo ir konkuravo graikai bei finikiečiai, aiškios skiriamosios ribos tarp prekybos ir plėšikavimo nebuvo. Piratai visiškai legaliai pardavinėdavo užgrobtus belaisvius vergų turguose.
Romos dominavimo laikais piratų gyvenimas buvo nesaldus, nes romėnai kažkodėl buvo įsitikinę, kad tik jie turi teisę plėšti savo užkariautas tautas ir su monopolininko įkarščiu persekiojo smulkiuosius konkurentus, kurie negalėjo pasiskųsti jokiai konkurencijos tarybai.
Ankstyvieji viduramžiai buvo piratavimo aukso amžius – gaujos girtuoklių ir peštukų iš Skandinavijos Europos pakrantėse šeimininkavo kaip nuosavame tvarte. Tačiau gana greitai jie pastebėjo, kad kur kas efektyvesnis žmonių plėšimo būdas yra mokesčiai, ir ėmė kurti savo karalystes.
Vėl piratai suklestėjo XVI-XVII amžiais, kai ispanai ir portugalai pradėjo tempti namo grobį iš Amerikos. Daugelis tų piratų buvo visai legalūs verslininkai, mokėjo mokesčius Anglijos karalienei ir dalyvaudavo rūmų priėmimuose. Kai kurie išsitarnaudavo iki admirolo laipsnio. Ilgainiui laisvųjų piratų nebeliko – tik teisėti, kurie vis rečiau rengdavo linksmus žygius, apsiribodami saugesniais plėšikavimo metodais: prekyba žmonėmis, opijumi, skolinimu už procentus ar valstybės tarnyba.
Piratavimas pastaraisiais šimtmečiais tapo toks retas, kad sovietinis kovinis filmas "XX amžiaus piratai" buvo traktuojamas kaip fantastinis. Vakarų romanuose, komiksuose ir kinematografe nuožmūs galvažudžiai bukanieriai dažnai vaizduojami su simpatija (argi ne žavus Johny Deppas "Karibų piratuose"?). Bet žmonių pasaulis vystosi ciklais ir kai kurie itin nustekenti regionai pradeda prisiminti senovines išgyvenimo strategijas.
Kodėl Somalis?
Keista ne tai, kad somaliečiai pradėjo piratauti - keista, kad jie taip ilgai to nedarė. Tiesa, dar prieš 20 metų Afrikos kontekste Somalis atrodė pusėtinai, bet po to prasidėjo nesiliaujantis košmaras. Kaip ir daugelyje Afrikos valstybių, kiaulę somaliečiams pakišo kolonijinis palikimas. Nepriklausomybę Somalis, kaip ir didžioji dalis Afrikos, paskelbė 1960-aisiais. Skirtingai nuo daugumos naujai įsikūrusių valstybių, Somalis sudarytas iš dviejų Europos valstybių – Anglijos ir Italijos – kolonijų, kurios buvo sujungtos tuo pagrindu, kad ir ten, ir ten gyvena tie patys somaliečiai.
Daugelis Afrikos valstybių turi tas sienas, kurias prieš šimtą metų iš lubų braižė Europos valdovai, ir jos, deja, gana dažnai nesutampa su genčių ir tautų ribomis. Todėl Afrikos pilietiniai karai dažniausiai įsižiebia dėl to, kad skirtingos gentys, atsidūrusios vienoje valstybėje, nusprendžia išsiaiškinti, kuri yra svarbesnė. Vienatautis Somalis tarsi buvo užprogramuotas to išvengti. Ir iš tikrųjų iki 1991 metų jam ėjosi ne taip jau blogai: šalis dažnai ir gana sėkmingai kariavo su vangiai besipriešinančia Etiopija, imitavo marksistinės sistemos kūrimą, taip melždama finansinę ir technologinę paramą iš Sovietų Sąjungos, ir netgi sukūrė šiokią tokią pramonę.
Vis dėlto 1991-aisiais paaiškėjo, kad itališko ir angliško Somalių kultūriniai skirtumai pernelyg dideli, ir šiaurinis angliškas Somalis atsiskyrė. Dabar ten yra dvi niekieno nepripažįstamos valstybėlės Somalilendas ir Puntlendas, kurios tvarkosi visai pakenčiamai. O pietinis itališkasis Somalis nugrimzdo į anarchiją, kuri visiškai sunaikino ekonomiką ir sukėlė baisų badą. Padėtis nuo to laiko niekaip negerėja ir keista, kad ten dar apskritai liko žmonių.
Atomazga artėja
Taigi nieko keista, kad bedugnėje esančioje šalyje (mūsų "krizės" somaliečiams sukeltų nuoširdų juoką) formuojasi viduramžiškos struktūros. Kiekvieno regiono vadukas turi savo kariauną, baudžiauninkus ir renka mokesčius savo nuožiūra, įsipareigodamas saugoti savo teritoriją nuo kitų vadukų. Tiems vadukams, kuriems neužtenka žemės, tenka dirbti jūroje, kur sekasi visai neblogai: nuo metų pradžios užgrobta 90 laivų, už įgulas gauta 150 mln. dolerių neaudituotų išpirkų.
Civilizuotas pasaulis pasipiktinęs – kaip negražu šitaip smurtauti, kai jau seniai ištobulintos schemos, kaip plėšti žmones tiesiai iš dangoraižio, prekiaujant vertybiniais popieriais. O čia kažkokie barbarai, ir dar, beje, musulmonai, vadinasi, potencialūs teroristai... Neleisim! Taigi galbūt piratams savo veiksmais pavyks prisišaukti užsienio pagalbą savo kenčiančiai šaliai.
Tačiau vienas paaiškėjęs faktas kelia rimtų įtarimų, kad problemos sprendimas bus tik imituojamas. Jau kurį laiką daug kas inkščia, kad naftos kainų kritimas yra didelė problema ir niekaip nepavyksta jo pristabdyti. Tačiau kai linksmieji vyrukai iš Somalio užgrobė pilną supertanklaivį, naftos kaina bemat pašoko 10 dolerių. Taigi piratai jau yra svarbus veiksnys pasaulinei ekonomikai, ir naftą eksportuojančios šalys netruks tai įvertinti. O kam rūpi alkani somaliečiai?
Giedrius Kiaulakis / „Lietuvos žinios“
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/atgimsta_senovines_isgyvenimo_strategijos/catid/10
Patalpinta: 2008-12-02 | Peržiūrėta: 14830 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
"15min" porelė
Vat ir myliu JĄ už tokius "sutapimus"
Prieš savaitę, gal kiek daugiau, pats brukštelėjau laišką su foto į tą "15min" konkursą Na, pažiūrėjau kelias dienas, neįdėjo, tai tiek to pamaniau... O šyrit žiūriu, kad mano Mergaitė jau įsidėjusi iškarpą, kad jos analogišką nusiuntimą konkursui vistik publikavo! Kaip daugeliu atveju prieš tai, šį kartą irgi bene tuo pačiu metu sumąstėm ir padarėm tą patį Nors mus skiria fiziškai 1500 km, bet emociškai mes kaip vienas... Savo balsą už 15min savaitės porelę gali atiduoti ČIA (ieškok dešinėje pusėje, žemiau, tarp konkursų
)P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/15min_porele/catid/10
Patalpinta: 2008-12-01 | Peržiūrėta: 14490 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Informacija priklauso visiems! Galite laisvai kopijuoti, naudoti ir platinti ;) CC0 2004 - 2009 Soldier.lt
Dainius Pilypas aka "Soldier" | Kas turi informaciją, tas valdo situaciją! | HostIN.lt :: Pigus ir patikimas hostingas!
Elements of Life :: Mokslas, Tėvynė, Idėja, Draugai, Pomėgiai, Tarnyba, Karyba, Kelionės, Nuotykiai, Adrenalinas, Parašiutizmas, Alpinizmas, Nardymas, Istorija, Archeologija, Politika, Verslas, Muzika, Fotografija, Jumoras, Logika, Kolekcionavimas, Web dizainas, Programavimas ir dar daug daugiau!