Soldier.lt :: Kario keliu
Gyvenimo būdo tinklaraštis. Skiriu mylimosioms... Lietuvai ir Linai :*
Išsikrausčiau į Pilypas.lt ! Seni įrašai perkeliami ir trinami ;)
Asmeniška
- DosJe (kas, kodėl ir kaip AŠ? Prisistatymas "hello world" :)
- FOTOalbumai (taip sakant geriau kartą pamatyti, nei...)
- Dienoraštis (šiaip asmeninės mintys ir informacija ~)
Gyvenimo būdas
- Karyba +++ (tarnyba KASP, misijos, ginklai ir taktika)
- eXtreme !! (RopeJumping, Climbing, SkyDiving etc.)
- IT, e-Projekt@i (mano projektai, interneto technologijos)
- Kelionės (Lietuva ir pasaulis, kraštovaizdžiai, muziejai ir t.t.)
- AirSoft (strikeball / šratasvydis - daugiau nei tik žaidimas!)
- Mokslas 8-) (pažangos ir mokslo populiarinimo straipsniai)
- Technologijos # (Modernios technologijos, įdomi technika)
- Istorija (digeriai, archeologija, paveldas, inscenizacijos ir pan.)
- Muzika & klipai (gera muzika - svarbi mano gyvenimo dalis :)
Mano nuomonė
Keli mano e-Projektai
- AIC.lt
Parduotuvė "Armijai ir civiliams" - PesciujuZygiai.lt
Pėsčiųjų žygių asociacija - HostIN.lt
Patikimas ir pigus hostingas - adART.lt
Taikliausia reklama internete - RopeJumping.lt
Šuolių su virve asociacija - Top50.lt
Lankomumo skaitiklis, TOP`as - KASP.lt
Krašto Apsaugos Savanorių Pajėgos - SOF.lt
Specialiųjų operacijų pajėgos - CheapFLY.lt
Pigūs lėktuvų bilietai, kelionės - eBid.lt
Paversk sendaikčius pinigais ;) - SWAT.lt
Jonavos AirSoft SWAT komanda - UrbEx.lt
Digeriai, urban eXploration - JonavosSauliai.lt
Jonavos šaulių 11-oji kuopa
Lankomumas
Paieška
Publikacijų archyvas
- 2009 m. 03 mėn įrašai
- 2009 m. 02 mėn įrašai
- 2009 m. 01 mėn įrašai
- 2008 m. 12 mėn įrašai
- 2008 m. 11 mėn įrašai
- 2008 m. 10 mėn įrašai
- 2008 m. 08 mėn įrašai
- 2008 m. 07 mėn įrašai
- 2008 m. 06 mėn įrašai
- 2008 m. 05 mėn įrašai
- 2008 m. 04 mėn įrašai
- 2008 m. 03 mėn įrašai
BLOG`o statistika
Įrašų: 335 | Komentarų: 259 |
Jūs vertinate
-
Geriausiai
- (5.00/5)
- Nardymas Egipte - pirmoji CMAS* kurso diena (5.00/5)
- (5.00/5)
- (5.00/5)
- (5.00/5)
- (49)
- (42)
- Vichy vandens parkas (40)
- (32)
- (17)
Daugiausiai
Rekomenduoju
Internete susitiksime
January 2009 ra archyvas
Gal atsiras norinčių čia padirbėti?
Fotografuota is aukščiausio pasaulio pastato... "Burj Dubai" @ 2,620 ft / 801 m !!!
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/reikalingas_kranistas/catid/10
Pasikelkit šiek tiek "krizinę nuotaiką", gana depresuot
Sorry, kad rusiškai ir dar su ne itin gražiais žodžiais, bet vitamino C dozė garantuota ir šiaip labai taiklu dabartinėje situcijoje
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/krize_atlyginimu_nebus/catid/10
Ar gali taip būti? Pasirodo, gali. Ir dar blogiau. Jei lietuviai save palygintų su kitomis pasaulio valstybėmis, pamatytų, kad jų keikiamas litas laikosi visai neblogai, o už dešimtinę galima nusipirkti duonos ir pieno.
Štai, pavyzdžiui, Zimbabvėje gatvėje išmaldos prašantis valkata turi milijardus. O restorane žmonės išleidžia kelis trilijonus. Bet visa tai ne iš gero gyvenimo, o dėl to, kad šalyje jau kelerius metus siaučia baisi infliacija.
Krizė Zimbabvėje prasidėjo dar 2000-aisiais, kai prezidentas Robertas Mugabe iš baltųjų atėmė žemes ir išdalijo juodaodžiams. Tai buvo didelė klaida. Iškart žlugo žemės ūkis, valstybei įvesta sankcijų, prasidėjo infliacija.
Šiais metais infliacija pasiekė rekordinius 321 mln. proc. per metus. Ar galite įsivaizduoti? 321 mln. proc. per metus. Nedarbas Zimbabvėje siekia 80 procentų. Trečdalis gyventojų jau paliko šalį ir tai dar ne pabaiga.
Infliacija šalyje greitai švęs dešimtmetį. Kas per tą laiką įvyko, labai gražiai atskleidžia pinigų kupiūros, o susidariusi situacija visiems laikams bus įrašyta į pasaulio ekonomikos istoriją.
2007-ųjų metų gruodžio 22 d. šalyje pasirodė 500 tūkst. Zimbabvės dolerių kupiūra. Paskui – 750 tūkst. Sausio viduryje – 10 milijonų. Tokio pinigo vertė – vos 10 JAV dolerių.
Vasario mėnesį išmaldos prašytojams duodavo ne po įprastus 200 tūkst., bet visas 200 tūkst. kupiūrų pakuotes. Balandžio mėnesį Vyriausybė nusprendė – „jei švęsti, tai švęsti“ ir išleido 50 mln. vertės kupiūrą.
Bet infliacija nestovi. Gegužę pasirodė 250 mln. vertės kupiūra. Kainos parduotuvėse: beveik 3 mlrd. už marškinėlius ar kelnes.
Gegužės viduryje pasirodė 5 mlrd. kupiūra. Bet laikas bėga, ekonomika skęsta.
Birželį pasirodė 25 ir 50 mlrd. kupiūros. O liepą dar ir 100 mlrd. pinigas. Ir ką galima nusipirkti už šiuos pinigus? Na, pavyzdžiui, tris kiaušinius...
Namuose neliko vietos dėl pinigų pertekliaus ir tada Vyriausybė atėjo į pagalbą – rugpjūčio mėnesį išleido naujų kupiūrų, nuo senųjų nubraukdama dešimt nulių.
Bet infliacija... Valdžia ir vėl ją pamiršo. Jau rugsėjį už tokią pinigų krūvą galima buvo įpirkti tik keturis pomidorus. Ir vėl pasipylė naujos kupiūros – 20 tūkst. rugsėjo mėnesį, 50 tūkst. – spalį.
Dar tuomet vietos gyventojai juokavo vieninteliai gyvenantys šalyje, kur didžiausia kupiūra – 50 000, o pigiausio tualetinio popieriaus ritinėlis kainuoja 100 tūkst.. Jei 100 tūkst. iškeistume smulkiausiomis kupiūromis po 5 Zimbabvės dolerius – išeitų 20 tūkst. kupiūrų. Vidutiniškai tualetinio popieriaus ritinėlyje yra 72 lapeliai. Vadinasi, Zimbabvėje pinigus naudoti vietoj tualetinio popieriaus 278 kartus naudingiau, nei už tuos pinigus pirkti tą patį popierių.
Deja, pokštas jau paseno, o infliacija vėl auga kaip ant mielių ir jau dabar išleista 100 trilijonų vertės kupiūra. Žinoma, išleista ir smulkesnių nominalų banknotų – 10, 20 ir 50 trilijonų.
Pinigai šioje šalyje taip nuvertėjo, jog vartojami tik oficialiai. Iš tikrųjų visi viską perka už amerikietiškus dolerius. Tiesa, pinigai žmonių sąskaitose yra tik nacionaline valiuta, o pasiimti grynųjų taip pat galima tik Zimbabvės doleriais.
BBC žurnalistai lankydamiesi Zimbabvėje buvo šokiruoti kainų pasiutpolkės. Maisto produktų etiketės parduotuvėse keičiamos kas dieną, o dėl banknotų gausos bankai pritrūko ir grynųjų pinigų, ir vietos jiems saugoti.
Valdžia po ilgų piliečių įkalbinėjimų pagaliau leido padidinti išimamų iš bankomatų pinigų dienos limitą, nes galiojęs anksčiau sudarė tiek, kad vos pakako vienam kepalui duonos.
Šalyje yra kelios įstaigos, turinčios licencijas keisti pinigus į užsienio valiutą, tačiau realiai ir ne visai legaliai žmonės naudoja JAV dolerius, nes taip paprasčiau. Tačiau viešosiose oficialiose įstaigose – vis dar pinigų jūra. Net į restoranus pinigus žmonės nešasi glėbiais.
Šalies Vyriausybė neranda išeities iš susidariusios situacijos, o opozicijos lyderiai kaltina prezidentą. Taip šalyje ir klesti netvarka, kur kiekvienas yra daug daugiau nei milijonierius.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/milijonieriu_tauta_arba_100_milijardu_uz_tris_kiausinius/catid/10
Kol saulė, kol vėjas,
Kol lietūs žolėj.
Kol stiebias į dangų
Sidabro gėlė.
Kol paukštis padangėj,
O žemėj dangus.
Kol krenta į žemę,
Griaustinis sunkus.
Kol skausmas ir laimė,
Nelaimė greta.
Kol mylinti moteris
Meilės verta.
Kol bręstančių grūdų,
Alsuoja laukai,
Kol bėga per lauką,
Ir laiką vaikai.
Kol žemėje esam,
Dar ne vieni.
Kol aš gyvenu,
Kol tu gyveni.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/antanas_drilinga_-_kol/catid/10
Nerangiomis gyvulio manieromis visą Lietuvą išsižioti privertusi kaimenė Vilniuje yra beprecedentis darbo išvargintosios, jo jau senokai nedirbančiosios ar niekad neragavusiosios minios akibrokštas dirbančiai valstybės liaudžiai. Taip, tai pačiai, kuri kasdien moka mokesčius, sunkiai dirba nuo sutemų iki aušros.
Tos pačios, kuri kasdien vairuoja troleibusus, kepa duoną, dėsto paskaitas kolegijų ar universitetų auditorijose, skenuoja prekes prekybos centruose ir šąla prekyvietėse po atviru dangumi.
Ne, tikrai šaliai dirbantieji ir sunkią valandą ją išlaikantieji neturėjo nei laiko, nei ūpo su šypsenomis (!), o vėliau ir kruvinais krumpliais Seimo aikštėje stovėti. Ne, sunkiai duoną uždirbantieji tądien darė tai, ką kasdien daro tūkstančiai į aikštę nesusirinkusiųjų − dirbo.
Į aikštę susirinko nuvalkioti rėksniai ir demagogai, viltį neva praradusieji (ar kada turėjusieji?), rinkimų (kuriuose nesivargino dalyvauti) rezultatais nusivylusieji, aukštojo mokslo neragavusieji ar jį dykai už tos pačios valstybės pinigus gavusieji, mušti, laužyti ir naikinti susirinkusieji. Nei profesinių sąjungų stiprėjimo, nei korporatizmo kūrimosi sugyvulėjusi minia nė nepriminė. Ji priminė badaujančią gyvulių armiją. Badaujančią ne tiesiogine šio žodžio prasme (juk švaistėsi brangstančiais (ir neįperkamais?) maisto produktais), o kultūrine prasme − miniai reikia švietimo.
Runkelio mentalitetu apsišarvojusiai miniai reikia išmokti, ne rėkti, o dirbi, ne klykti, o diskutuoti, ne piktintis, o solidarizuotis, ne kumščiais mojuoti, o į rinkimus ateiti, ne biuletenį gadinti, o į partijų programas, bet ne į veidus įsigilinus balsuoti, ne niokoti, o protestuoti, ne keiktis, o atsiprašyti ir ne sugyvulėti, o ramiai apsvarstyti.
Minia pati nežinojo, ko susirinko. Nelabai žinojo ir prieš ką protestavo. Kvaileckio, Šmirkilo ar Durniausko kviečiama minia protestavo prieš Seimo Pirmininką, Premjerą, Volstrytą, bombardavimus Gazoje, infliaciją, brangų benziną, suvaržytą prekybą svaigiąja mira, dainingą Seimą ar prieš krizę, su kuria Lietuva kol kas tvarkosi dar gana neblogai.
Sugyvulėjusiai miniai buvo nė motais svaidomi maisto produktai, daužomi mokesčių mokėtojų langai, terliojamos sienos, skaičiuojama, jau milijonus siekiantys nuostoliai ar tarptautinė gėda ne tik prieš užsienio kolegas, bet ir prieš save patį, kad tokioje visuomenėje mes gyvename.
„Aukštosios“ politikos chamas Šmirkilas net drįso sau samprotauti, kad neva naujoji Vyriausybė su visuomene neieškojo dialogo, o įžūliai ir banditiškai tai pačiai visuomenei melavęs „politikierius“ su savo klika jau kelerius metus to dialogo „ieškojo“. „Kas ieško tas randa“ pasakojo viena sena reklama apie geltonuosius telefonų knygos puslapius. Tačiau sunkoka rasti tai, ko niekad ir nesivarginai ieškoti.
„Runkelio“ mentalitetas dar beprotiškai gajus besiformuojančioje modernioje visuomenėje, nuolat besikaunančioje su savo provincialumu ir mąstymo ribotumu, kasdien matomiems visur, kur tik akys žvelgia. Šiandieninė Lietuvos visuomenė yra paremta ne bendruomenėmis, o atskirais susvetimėjusiais individais, veikiančiais pragmatizmu grindžiamose grupėse, kuriuos tevienija pigūs merkantilistiniai, „atkato“ saitai, bet ne panašios idėjos ar bendražmogiškos vertybės. Tos pačios idėjos ir tos pačios vertybės, su kuriomis negimstama, tačiau kurios iškristalizuojamos pokalbio, dialogo, konstruktyvaus ir taikaus ginčo metu. Springstančia, trenkiančia neužgydytos skrandžio opos kvapu, burna ir apsiseilėjusiomis lūpomis tėra šaukiama, bet nei klausoma, nei samprotaujama.
Dialogo kultūros nenupirksi, ji neateis nei su struktūriniais Europos Sąjungos fondais, nei su ekonomikos klestėjimu, nei su akcijų biržų šuoliu, it raketa, į viršų. Dialogo kultūra neįgyjama, jos tiesiog išmokstama. Išmokstama, visų pirma, ne išmokus kalbėti, o, atvirkščiai, išmokus klausyti ir išgirsti. Išmokstama tada, kai mąstoma savo galva, kai svarstoma ir abejojama, bet, kai reikia, sutinkama. Išmokstama ir tada, kada reikia paduoti ranką prieštaraujančiajam, jei matoma, kad valstybės ir visos tautos interesai yra nepalyginamai svarbesni, nei opozicinių partijų Seime namų darbai Europos Parlamento ir Respublikos Prezidento rinkimų išvakarėse.
Galų gale, sugyvulėjusi minia yra laisva tik tada, kai visi vienu metu šaukia ir vienas kito negirdi...
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/runkelio_mentalitetas_ir_dialogo_kultura/catid/10
Na ką, panašu, kad taikaus mitingo surengti nepavyko…
Vis tiek atsirado norinčių užimti Seimą ir pamokyti tuos niekadėjus, kurie skriaudžia vargšus darbo žmones.
… bet man vis tiek nelabai aišku, kodėl tos profsąjungos šiandien protestuoja…
Skaitau „Solidarumo“ puslapį ir aiškinuosi, ko gi profsąjungos siekia. randu štai ką:
- didinti minimalų mėnesinį atlygį;
- stabdyti neapgalvotą mokesčių reformą;
- nenaikinti darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo įstatymo;
- nemažinti Valstybės tarnybos esamo pareiginio atlyginimo bazinio dydžio ir biudžetinio sektoriaus bazinio dydžio;
- nenaikinti pridėtinės vertės mokesčių tarifų;
- apmokestinti nekilnojamąjį turtą, nustatant diferencijuotus tarifus pagal jo vertę ir paskirtį;
- nekurti naujų ministerijų;
- neskaidyti ir neprivatizuoti strateginių LR objektų;
- skaidrumo energetikos kainų struktūroje;
- skubotai neliberalizuoti darbo santykių;
- trišalio socialinio dialogo.
Skaitau ir nelabai suprantu. Kodėl profsąjungos pasisako prieš mokesčių reformą?
Suprasčiau, jei tai darytų muzikantai, žurnalistai, patentininkai, prekiaujantys Gariūnuose, statybininkai, dirbantys pagal verslo liudijimus, didelių įmonių akcininkai, kuriems teks mokėti didesnį pelno mokestį ir didesnį mokestį už išmokamus dividendus…
Bet profsąjungos, kurios vienija darbininkus…
Juk daugumai jų (nes didžioji dalis tikrai neuždirba daugiau nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje) mokesčių reforma yra naudinga. Pajamų mokestis sumažintas, neapmokestinamų pajamų dydis – padidintas.
Taip, PVM padidėjo, bet padidėjo visiems proporcingai, lengvatos panaikintos, bet tai tik į naudą tiems patiems profsąjungų nariams, nes padidės biudžeto pajamos.
Bet protestuotojai kažkodėl tai ragina „nenaikinti pridėtinės vertės mokesčių tarifų“. O kuriuos tarifus panaikino? Aš bent negirdėjau…
A, taip, profsąjungos dar ragina „nemažinti Valstybės tarnybos esamo pareiginio atlyginimo bazinio dydžio“. Keista – šiaip tai visi piktinasi, kad Seimo narių, ministrų, teisėjų bei valdininkų algos per didelės. O čia – še tau: norime, kad nemažintų…
Tiesa, mitinguotojai dar neša plakatus, kuriuose teigiama „LEO – amžiaus afera“. Man asmeniškai labai smalsu, kodėl jie tai suprati tik dabar. Gal minioje daugiau proto?
Nepykit mielieji, bet protestuoti reikia žinant dėl ko protestuoji. Antraip viskas tampa farsu…
Ir žiūpsnis blaivios minties - "Mitinguotojo dienoraštis"
„Ir aš ten buvau, dainas dainavau, langų nedaužiau“, – sako šiandieninio mitingo dalyvis Simonas Jatkonis. Alfa.lt skelbia jo vienos dienos dienoraštį, kuriame – įvykiai paprasto žmogaus akimis.
Du skirtingi mitingai: viename aš buvau ir su šypsena protestavau, apie kitą sužinojau tik interneto portaluose. Vienas prasidėjo ir tęsėsi su daina, kitas prie Seimo baigėsi idiotų triumfu.
Pradžia: grėsmės nuojauta
Prieš eidamas į mitingą užsukau į Gedimino pr. esančią „McDonalds“ užkandinę. Nuotaika pakili, nors viduje kirba nemaloni nuojauta. Vis tik interneto platybėse daug bjaurių komentarų buvo prirašyta. Na, bet aš gi tikiu, kad lietuviai – protingi žmonės – kvailysčių nedarys.
Pavalgyti užsuko ne vienas būsimas mitinguotojas. Su pardavėju kalbasi jo draugas: „Oho, kiek policijos gatvėse. Nu, čia bus.“ Abu juokiasi. „Tai ką, su vaiku eisite į mitingą“, – draugo klausia pardavėjas. „A ko jau ne“, – atsako ant rankų sūpuodamas kūdikį vaikinas. Džiugu, žmonės šeimomis, su vaikais eina nuomonės išreikšti. Smagu ir jauku.
Užvalgau ir einu į gatvę. Prie įėjimo kalbasi trys stambaus sudėjimo pliki vyrukai: „Tuoj eisim, sulaukiam Hitlerio ir einam“, – neramiai atkreipiu dėmesį į nacistines pravardes. „Nieko, viskas bus gerai. Mūsų policija patyrusi ir profesionali, o ir mitingą organizavusios profsąjungos tvarkdarių būrius paruošė“, – tikinu save.
Daina – mūsų ginklas
Traukiu Gedimino prospektu. Klausausi muzikos. Pagalvoju, jog vis tik įdomu, ką žmonės aplink šneka. Išjungiu muziką ir ištempiu ausis.
Nuo Seimo pusės sklinda muzika (kažkas iš „balių“ repertuaro). Šalia einančios vyresnio amžiaus moterėlės kalbasi. Viena: „Nieko aš nebijau. A ko jie čia tą muziką leidžia? Kalbėt reikia, o ne muzikuot“, – piktokai rėžia moteriškė. „Tai žmones linksmina, kalbės vėliau“, – ramina kita. Šypteliu ir einu toliau.
Prie Seimo susirinkusi minia. Nuotaika smagi, groja juokinga „balių“ muzika. Daugelis šypsosi. Minia su plakatais ir vėliavomis kartais skanduoja šūkius ir švilpia. Mitingo organizatoriai taria trumpą prakalbą ir pakviečia visus eiti link vyriausybės.
Priekyje žengia profesinės sąjungos, po to visi kiti. Einame kartu. Dalis mitinguotojų lieka ir neina iš paskos. „Keistuoliai kažkokie“, – pagalvoju.
Einame prospektu. Smagu visai. Visi šypsosi. Juokaujame. Ant pastato stogo statybininkai žiūri į eiseną, šalia einantys senukai juokauja, jog snaiperiai. Kartais švilpiam. Priekyje einantys „Mažeikių naftos“ profesinės sąjungos nariai pradeda dainą „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“. Padainuojam. Vėl pašvilpaujam. Vienas senukas, sako: „Na va, priekiniai dantys per silpni, neišeina švilpti, išties krizė“, – visi kikename.
Einame pro policininkus – šypsosi. Nuotaika smagi. Nežinia, kas turi įvykti, kad tokia minia pradėtų siautėti.
Demagogija prie vyriausybės
Pagaliau pasiekiame vyriausybę. Minia gerokai mažesnė nei prie Seimo. Prasideda kalbos. Vienas po kito įvairių profesinių sąjungų atstovai rėžia kalbas. Poezija, pasipiktinimas „vagimis“ ir t. t. ir pan. NUOBODYBĖ.
Neinu atgal į darbą tik iš solidarumo. Bet žymiai smagiau būtų stovėti, jei jie nekalbėtų. „Vertėtų mitingų organizatoriams prašyti viešųjų ryšių specialistų ar žurnalistų pagalbos ruošiant kalbas“, –išeitį mitingų organizatoriams randame su draugais.
Pradeda kalbėti kažkoks vyriškis. Ojojoi, tokių nesąmonių senokai negirdėjau. „Ar norite, kad jūsų vaikus auklėtų pederastai ir lezbietės“, – nuo tribūnos šaukia jis. Nušvilpiame homofobą ir kai anas klausia, ar jam jau užtilti, su didžiu entuziazmu tariame „TAIP. Jau užtilk“.
Ant „bačkos“ lipa studentų sąjungos atstovas. Jaunuolis jaudinasi, bet kalba protingiau už prieš tai buvusius kolegas. Na, laikas į darbą. Atsisveikinu su draugais ir traukiu darban.
„Ačiū“, kad sugadinote mitingą
„Ar gyvas? Ar sveikas? Viskas gerai?“, – kiek persigandę klausia kolegos. Išpučiu akis: „O kodėl turėčiau būti negyvas? Taigi taika ir ramybė.“ Užtenka užeiti į internetinį žinių portalą ir suprantu, kodėl jie jaudinosi...
Vienas pareiškimas ir du klausimai:
Jūs, kurie surengėte riaušes, niekšai ir kvailiai. Jūs neatstovaujate 7000 žmonių, susirinkusiems į taikų mitingą. Jūs atstovaujate tik savo kvailumui ir bukam pykčiui.
Kodėl jie tai daro?
Kodėl policininkai turi kovoti, o ne šypsotis?
P. S. Dalis žmonių šią savaitę labai agitavo prieš mitingą. Kiekvienas turi savo poziciją. Tačiau labai graudu, kad kai kurie dabar džiaugiasi savo „teisumu“. „Va, matote, įvyko riaušės – visi jūs idiotai ir bolševikai, kurie ėjote į mitingą.“
7000 žmonių atėjo į taikų mitingą, keli šimtai kvailių viską sugadino. Nematau kuo džiaugtis.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/protesto_mitingas_o_del_ko_protestuojate/catid/10
Kol Vilniuje vyksta, mano požiūriu, kvaili ir beprasmiai mitingai (langų daužymų dar niekad niekas nieko nepasiekė ir tuo labiau pinigu nesutaupė... jau geriau tie 7000 būtų šiandien dirbę, tai ir sau ir valstybei butu uždirbę o ne eikvoje tvarkdariu lėšas...), perkopijuoju gerą interviu su garsiu žurnalistu ir mūsų kraštų geopolitikos žinovu E. Lucas`u:
Lietuvoje ne pirmą kartą viešėjęs britų žurnalo „The Economist“ žurnalistas Edwardas Lucasas Rytų Europą įdėmiai tyrinėti pradėjo devintojo dešimtmečio viduryje. Nuo 1998-ųjų ketverius metus vadovavęs žurnalo biurui Maskvoje, 46 metų žurnalistas puikiai išmano Europos santykius su Rusija. Per vizitą Vilniuje lrytas.lt žurnalistui jis priminė, kad nepriklausomybės aušroje Lietuvos žmonės išgyveno baisesnius sunkumus negu ekonominė krizė.
Pokalbio metu, kaip ir savo knygoje „Naujas Šaltasis karas: Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams“, E.Lucasas tikino, kad dėl Lietuvos bėdų kaltų reikia ieškoti ne tik Rusijoje. Anot jo, kai kurias problemas išduoda švilpiantys lietuvių langai.
- Bendraudamas su kolegomis Lietuvoje jūs iškėlėte mintį, kad posovietinėms šalims daugiau žalos pridarė ne Rusija, o korumpuoti politikai. Ką turėjote galvoje?
- Kalbėjau ne vien apie Lietuvos problemą. Korupcija - visos Rytų Europos ir, tam tikrais atvejais, Vakarų problema. Kenksmingas korupcijos ir nekompetencijos mišinys ypač aiškiai atsiskleidė dabar, kai vyksta energetikos krizė.
Per pastaruosius 15-16 metų Lietuva ir kitos šalys turėjo daug galimybių išspręsti energetikos klausimus, tačiau taip nepadarė. Mintyse liko suskystintų gamtinių dujų terminalas ir elektros tiltas. O dabar perkate brangias rusų dujas, deginate jas dėl šilumos, kurią išleidžiate per kiaurus langus.
Kalbant apie korupciją, teisėsaugos institucijoms Rytų Europoje tikrai yra daug darbo. Jūsų STT taip pat surinko nemažai medžiagos apie žemės grobstymą bei kitus nusižengimus, ir tai pasiekė teismą. Telieka laukti sprendimų.
Vis dėlto nerimą man kelia ne kriminalinio pobūdžio korupcija, o kiti būdai, kaip rusų pinigai patenka į užsienio šalių finansų sistemas. Pavyzdžiui, mano gimtajame Londone leidome plauti rusų pinigus, neužtvėrėme kelio „Rosneft“ kompanijai, pavogusiai turtus, kurie buvo „Jukos“ akcininkų nuosavybė. Man labai pikta, kad leidome tam atsitikti.
Savo knygoje aš labiau kritikuoju Vakarus negu Rusiją.
Pagalvokime, ar galima kaltinti lietų, kai lašai ima skverbtis pro kiaurą stogą? Turiu galvoje, kad mūsų stogas yra energetinis saugumas, politinės sistemos atsparumas korupcijai ir finansinės sistemos gebėjimas neįsileisti „purvinų“ pinigų. O jeigu čia atsiveria silpnos ir pažeidžiamos vietos, tai nereikia stebėtis, kad Rusija tuo naudojasi. Viskas priklauso nuo mūsų pačių - jeigu būtume stiprūs, tai Rusija nieko nepeštų.
- Žinote, tokiais atvejais kartais pasigirsta gaidelių, kad mes esame silpni, neturime patirties, o mūsų demokratija yra labai jauna ir dar nesusiformavusi.
- Atsiprašinėti lengva. Norėdamas pasakyti, kad kažko nenori ar negali padaryti, visada rasi pasiteisinimą. Gali sakyti, kad nedarome to, nes esame šaltas kraštas, neįstengiame ano, nes pas mus per karšta. Vieno negalime daryti dėl kalnų, o antro - dėl lygumų.
- Tačiau ar politikai nepervertina Rusijos galios norėdami paslėpti savo pačių klaidas?
- Lietuva nėra bejėgė. Buvau Vilniuje 1990-1992 metais ir prisimenu, kaip Lietuvai nusipelnė Islandija. Manau, kad tam tikra prasme Lietuva lygiai taip pat pasitarnavo Gruzijai. Jūs gruzinams tapote Islandija. Lietuva buvo vienintelė ryžtingą žingsnį žengusi šalis.
Esu tikras, kad bet kuris lietuvis, per dvidešimt ateinančių metų nuvyksiantis į Gruziją, ten bus vaišingai sutiktas - vietinis žmogus jums būtinai nupirks išgerti. Toks Lietuvos žingsnis buvo labai drąsus ir, be abejo, brangiai jums kainavo - tai erzino Rusiją, skatino Vakarų kritiką. Žinoma, buvo galima rasti priekaištų ir klausti, ar sumanymas buvo tinkamas, ar jis buvo gerai įgyvendintas, tačiau faktas lieka faktu - Lietuva užėmė tvirtą poziciją ir dėl to jus visada prisimins.
Tuo metu kitos šalys, kurios turėjo palankesnes sąlygas pareikšti valią Gruzijos naudai, nusprendė nieko nedaryti. Manau, kad jos dėl to turėtų jausti gėdą, o Lietuva - lengvą pasitenkinimą.
- O kaip vertinate pasiūlymus Lietuvai pamiršti istorines nuoskaudas ir veikti pragmatiškai?
- Manau, kad turite būti ir principingi, ir pragmatiški. O tai vienas kitam neprieštarauja. Galiu pateikti Lenkijos pavyzdį. Lenkai nepamiršo Katynės žudynių: nužudytųjų šeimos vis dar siekia gauti kompensacijas, bet tuo pačiu metu Lenkija stengiasi sušvelninti santykių su Rusija temperatūrą, išspręsti kitus rūpimus klausimus.
Kai susitelki į tikrai aktualius dalykus, gauni daugiau ir neatrodai kaip „iPod“ grotuvas, kuriame sukasi tik viena melodija. Lenkai elgiasi labai tinkamai. Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis stengiasi atstatyti pagarbius santykius ir su Rusija, ir su Vokietija, o kartu jis pripažįsta, kad yra didelių nesutarimų konkrečiais klausimais. Tačiau kitais klausimais jis ieško sutarimo ir gerina santykius. Nemanau, kad kas nors galėtų kaltinti R.Sikorskį prorusiška kryptimi.
Nauja Lietuvos vyriausybė irgi turi pakankamai erdvės temperatūrai sušvelninti, neaukodama vertybių ir išlaikydama principus.
Kalbant apie saugumą - jis priklauso ne tik nuo Lietuvos. Svarbu, kad NATO būtų stipri, sklandžiai veiktų ES, o jūs turėtumėte gerus santykius su tokiomis šalimis, kaip Švedija, kuri, net ir nebūdama NATO nare, kariniu požiūriu yra svarbi.
- Lietuva stengiasi būti aktyvi - remia Gruziją, Ukrainą. Dabar Kijevas dėl dujų įsivėlė į sudėtingą ginčą su Maskva. Kaip tai paveiks Lietuvą?
- Ukrainoje tvyro didžiulė sumaištis ir netvarka. Kitur Rytų Europoje tokios nerastume, net Latvijoje. O Ukrainai draugų reikia. Lietuva, Lenkija, Čekija ir kitos šalys kiek gali turi paremti Ukrainą, kuri atsidūrė labai sudėtingoje padėtyje.
Taip pat manau, kad iš dujų ginčo galima pasimokyti. Turite suvokti, į kokią padėtį pakliūsite, kai Ignalina metų pabaigoje bus uždaryta. Būsite priklausomi nuo rusiškų dujų. Liko vienuolika mėnesių, per kuriuos jums reikia sudaryti susitarimus, energijos taupymo projektus. Lietuva energiją menkai tausoja.
Mane vis dar stebina namai ir biurai, į kuriuos užsukęs matau seno tipo langus, lengvai išleidžiančius šilumą.
Nors liko vos vienuolika mėnesių, bet tai - jūsų laikas veikti ir keisti padėtį.
- Bet štai Slovakija ir Bulgarija neseniai pareiškė, kad atnaujins uždarytų atominių elektrinių veiklą.
- Nemanau, kad jos taip padarys. Tai jos pasakė iš nevilties ir sumaišties, kuri dabar tvyro. Tokiais pareiškimais politikai daro didelę klaidą, nes kuria klaidingus lūkesčius. Slovakams reikėtų pasinaudoti kaimynų čekų patirtimi - Čekija nutiesė dujotiekio jungtį su Vokietija. Neabejoju, kad Slovakija šiuo metu dėl to graužiasi.
Dabar reikia imtis skubių ir efektyvių sprendimų, kurie yra brangūs tiek finansine, tiek politine prasme. Šiuos uždavinius reikėjo spręsti prieš 5 ar 10 metų.
- Vadinasi, mes esame praeities įkaitai?
- Ne, toks požiūris yra visiškai klaidingas. Jūs patys sau leidote atsidurti tokioje padėtyje. Pavyzdžiui, Estija nutiesė elektros tiltą į Suomiją. Lietuvoje jūs laiku pasistatėte Būtingės terminalą. Kitaip „Mažeikių nafta“ dabar būtų tik krūva metalo laužo. Tuo metu šalis turėjo ir laiko, ir pinigų daryti tai, kas būtina. Taip pat reikia elgtis ir dabar.
Šiuo požiūriu jūs galite turėti naudos iš Kaliningrado, kurio energetikos sistema yra priklausoma nuo Lietuvos. Jeigu Rusija sumanys ką nors bloga padaryti jums, nuo to kentės ir Kaliningradas. Tai suteikia Lietuvai šiokią tokią derybų poziciją.
Tačiau sukurti bendrą Baltijos šalių energetikos sistemą reikia nedelsiant. Atvykau į Lietuvą 1990 metais ir jau tada (o 1991 metais - tai jau tikrai garsiai) žmonės kalbėjo apie energijos tiltą su Lenkija ir naują atominę jėgainę Ignalinoje. Praėjo 17 metų, o jie vis dar kalba. Tai skandalas.
- Dabar juk pasaulinė krizė. Vyriausybė kalba apie pinigų stygių.
Užtat pasiteisinimų stygiaus niekada nebūna. Iš tikrųjų Lietuva yra patyrusi daug baisesnių krizių negu ši. Po 1990-ųjų ėję metai buvo daug sunkesni. Jus spaudė blokada, visiškai žlugo eksportas. Per trejus metus jūs sugebėjote įspūdingai persiorientuoti.
Posovietinės šalys yra patyrusios didelių ekonomikos sukrėtimų. Nė viena Vakarų valstybė nėra patyrusi tokio ekonomikos sukrėtimo, kaip jūs prieš 17 metų. Vakaruose kažką panašaus gali prisiminti tik žmonės, gimę prieš 1930 metus.
Aš nesakau, kad esama padėtis yra maloni, bet tam tikra prasme esate geresnėje pozicijoje, nes esate patyrę ir užgrūdinti.
- O kaip pasaulinė krizė paveiks Maskvą?
- Daugumai Kremliaus sumanymų didelių pinigų nereikia. Pavyzdžiui, papirkti vieną ar kitą Vakarų politiką pakanka kelių milijonų. Juk rusai bankuose vis dar turi 400 mlrd. dolerių. Jų rūpestis yra nesklandumai viduje - nedarbas, rublio nuvertėjimas ir šių bėdų įtaka politikai.
Juk čekistai, KGB žmonės, prasimušė į valdžią po ekonominės krizės, todėl dabartinėms permainoms jie yra politiškai jautrūs. Įmanoma, nors nepanašu, bet įmanoma, kad jie pasuks reformų keliu - išardys ekonomikos monopolius, spręs korupcijos problemą, sumažins tarifus, pagerins investavimo klimatą, atgaus pasitikėjimą ir atitrauks valdžios ranką nuo ekonomikos.
Tai įmanoma. Ir to nori Igoris Kudrinas, Germanas Grefas, Igoris Jurgensas bei kai kurie kiti D.Medvedevą supantys žmonės.
Bet panašiau, kad Kremlius pasuks į kitą pusę. Daugiau kontrolės. Daugiau politinių represijų ir, ko gero, daugiau nuotykių užsienyje. Juk iš konflikto su Gruzija arba su Ukraina yra naudos - galima skelbti, kad ten giname rusus ir savo nuosavybę, nesitaikstome su tuo, kad Ukraina vagia, o Gruzijoje siaučia fašistai. Priešą rasti lengva, o po to tereikia pranešti, kad nuo jo giname Rusiją.
- Ar per sunkmetį nekyla grėsmė pačios Rusijos vientisumui?
- Galbūt. Šioks toks nedidelis klaustukas dėl Rusijos, kaip vientisos federacijos ateities, yra. Jeigu Rusija ir toliau vykdys represijas ir ekonomikos kontrolę, tai padidins skilimo riziką. Nemanau, kad tai tikimybė. Manau, kad tai - galimybė.
Kalbant apie Lietuvos valdžios veiksmus ir reakciją į padėtį, galvoju, kad šios vyriausybės programa yra teisinga. Kieta ir skausminga, bet, mano nuomone, tinkama. Tai beveik vienintelė išeitis.
- Tačiau Lietuvos valdžioje sėdi žmonės, kurie atėjo iš pramogų verslo, pavyzdžiui, Seimo pirmininkas. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
- Žmonėms paprasčiausiai įgriso politikai. Todėl kiekvienas, kuris patraukia protesto balsus, gali tikėtis sėkmės. Vis dėlto mane džiugina, kad balsai atiteko šiai (Tautos prisikėlimo - aut.) partijai, o ne V.Uspaskicho ar R.Pakso partijoms. Tai ne pats blogiausias rezultatas. Kitaip tariant, kaip galimas scenarijus dabartinis buvo vienas iš geriausių.
Manau, kad Lietuvos vyriausybė gali pateikti žmonėms atsakymus į klausimus.
Reikia pripažinti, kad jūsų Vyriausybė turi aukštą ekonomikos kompetencijos lygį ir gerą programą. Galbūt jiems reikėtų daugiau dėmesio skirti komunikacijai, bet aš, kaip „The Economist“ žurnalistas, turiu pasakyti, kad tai - vienintelė viltis.
Tiesą sakant, niekada nesupratau, kodėl buvo sukurta tiek mokesčių lengvatų. Žymiai geriau turėti mokesčius be jokių išimčių. Taip tiesiog paprasčiau - net ir tiems, kurių neištinka krizė.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/e_lucasas_lietuva_ragina_neverkti_del_praeities_ir_pradeti_veikti/catid/10
Vakar susirinkome ne tik tradiciniam firmos darbuotojų Naujemečiui žiburėliui, bet ir šventėme UAB "Baltijos arsenalas" 10-ųjų įkūrimo metinių jubiliejų! Šaunu, kad man sutapo būti Lietuvoje kaip tik tokiu metu ir turėti galimybę susitikti ir pasilinksminti su kolegomis ir draugais.
Šiemet direktorius kolektyvui padovanojo ypatingą šventę. Iš pradžių susirinkome išnuomotame restorane, pavalgėme ir išvykome į vieną Kauno kazino, kur 4 val linksminomės žaisdami Black Jack, Poker`į ir ruletę pramogai ir iš tikrų pinigų. Sekėsi visaip, bet kaip visad, galiausiai laimėjo Casino Tačiau niekas dėl to manau nenusivylė, nes programa daugeliui tikrai paliko itin gerus prisiminimus ir patirtį
Grįžusių iš kazino vėl laukė paruošta restorano salė ir ypatingas - military tortas Viso vakaro metu renginio vedėjas įtraukė į įvairius vaidinimus, žaidimus ir atrakcijas, tad buvo labai linksma. Aukcionų metu už kazino išloštus netikrus pinigus ir čekius pasivaržydami prisipirkome įvairių suvenyrų ir dovanų. Kas tik norėjo - daug prisišoko, visi stebėjo šventinį fejerverką 24.00 ir vaišinosi jubiliejiniu tortu ir t.t.
Žodžiu šis įmonės žiburėlis gavosi tikrai labai iškilmingas ir įsimintinas. Ačiū direktoriui, ačiū šauniam renginio vedėjui ir labiausia ačiū šauniam kolektyvui už puikią nuotaiką ir gerai praleistą laiką. Ilgiuosi Jūsų
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/baltijos_arsenalui_10-imt_metu/catid/10
Ar kada nors, užsirūkę cigaretę, pagalvojote apie tai, ką iš tikrųjų įkvepiate su kiekvienu dūmo užsitraukimu? Ar iš tiesų apie tai kada nors susimąstėte?
Žinoma, daugeliui rūkančių žmonių šis įprotis išties labai malonus: pagerina nuotaiką, trumpam laikui pakelia darbingumą, trumpam suteikia daugiau energijos ir žvalumo. Dauguma šio įpročio pančiojamų vyrų ir moterų nekreipia dėmesio į nuolatinius gydytojų perspėjimus (nors kiekvienas žino apie daugybę ligų, susijusių su rūkymu), blogą burnos ir kūno kvapą, pageltusius ar sugedusius dantis (rūkoriai 3 kartus dažniau kenčia nuo dantų ėduonies), anksti atsirandančias veido raukšles, pablogėjusią savijautą ir prastą ištvermę, nuolatinį kosulį, krenkštimą ir skrepliavimą. Gyvename 21 amžiuje, turime visišką teisę pasirinkti.
Nesinorėtų kritiškai atsiliepti apie rūkančiuosius, tačiau norėčiau pasidalyti keliais palyginimais ir patebėjimais apie šį įprotį. Pirmasis palyginimas, kurį turbūt visi girdėjome nuo paauglystės laikų: rūkyti pačiam ar bučiuotis su neseniai rūkiusiu žmogumi prilygsta laižyti peleninę. Šlykštu, bet tiesa.
Tabako dūmuose yra virš 4000 nuodingų ir vėžį sukeliančių medžiagų. Norėčiau paminėti tik kelias jų, ir kur dar jos randamos ar naudojamos.
• Nikotinas – nuodas, sukeliantis širdies aritmiją. Apsinuodijimas šia medžiaga gali būti mirtinas;
• Arsenas – sudėtinė žiurkių nuodų dalis;
• Amoniakas dar naudojamas žemės ūkyje, buitinės chemijos pramonėje, langų valiklių ir grindų šveitiklių gamyboje;
• Kadmis naudojamas gaminant baterijas;
• Formaldehidas naudojamas lavoninėse, konservuoti mirusių kūnus;
• Butanas – dujos, suskystintoje formoje pasitelkiamas žiebtuvėliams užpildyti;
• Cianidas ir anglies viendeginis (smalkės) plačiai naudotos vokiečių koncentracijos stovyklų dujų kamerose. Dar aptinkamos automobilių išmetamose dujose.
Tad skanaus dūmo, kitą kartą prisidegus cigaretę!
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/cigaretese__medziagos_is_lavoniniu_ir_ziurkiu_nuodu/catid/10
Kantriai linkčioja metų svarstyklės,
suskaičiuodamos darbus,
gražius švento triūso metus.
Žėri auksu ne rūpesčiai, vargas,
o žmogus,
jo svajonė, auka,
jo siekimas ir šventas žinojimas,
kad jis meile ir darbu gražus!
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/su_2009-aisias/catid/10
Reikalingas kranistas!!
Gal atsiras norinčių čia padirbėti?
Fotografuota is aukščiausio pasaulio pastato... "Burj Dubai" @ 2,620 ft / 801 m !!!
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/reikalingas_kranistas/catid/10
Patalpinta: 2009-01-31 | Peržiūrėta: 15104 | Komentarai: 3 | | Rekomenduoti draugui!
Krizė. Atlyginimų nebus...
Pasikelkit šiek tiek "krizinę nuotaiką", gana depresuot
"Sėdžiu... Laukiu... Atlyginimo laukiu.. O tada sako... KAD JO NEBUS!!... Jomajoooo..."
Sorry, kad rusiškai ir dar su ne itin gražiais žodžiais, bet vitamino C dozė garantuota ir šiaip labai taiklu dabartinėje situcijoje
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/krize_atlyginimu_nebus/catid/10
Patalpinta: 2009-01-26 | Peržiūrėta: 13296 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Milijonierių tauta, arba 100 milijardų už tris kiaušinius
Ar gali taip būti? Pasirodo, gali. Ir dar blogiau. Jei lietuviai save palygintų su kitomis pasaulio valstybėmis, pamatytų, kad jų keikiamas litas laikosi visai neblogai, o už dešimtinę galima nusipirkti duonos ir pieno.
Štai, pavyzdžiui, Zimbabvėje gatvėje išmaldos prašantis valkata turi milijardus. O restorane žmonės išleidžia kelis trilijonus. Bet visa tai ne iš gero gyvenimo, o dėl to, kad šalyje jau kelerius metus siaučia baisi infliacija.
Krizė Zimbabvėje prasidėjo dar 2000-aisiais, kai prezidentas Robertas Mugabe iš baltųjų atėmė žemes ir išdalijo juodaodžiams. Tai buvo didelė klaida. Iškart žlugo žemės ūkis, valstybei įvesta sankcijų, prasidėjo infliacija.
Šiais metais infliacija pasiekė rekordinius 321 mln. proc. per metus. Ar galite įsivaizduoti? 321 mln. proc. per metus. Nedarbas Zimbabvėje siekia 80 procentų. Trečdalis gyventojų jau paliko šalį ir tai dar ne pabaiga.
Infliacija šalyje greitai švęs dešimtmetį. Kas per tą laiką įvyko, labai gražiai atskleidžia pinigų kupiūros, o susidariusi situacija visiems laikams bus įrašyta į pasaulio ekonomikos istoriją.
2007-ųjų metų gruodžio 22 d. šalyje pasirodė 500 tūkst. Zimbabvės dolerių kupiūra. Paskui – 750 tūkst. Sausio viduryje – 10 milijonų. Tokio pinigo vertė – vos 10 JAV dolerių.
Vasario mėnesį išmaldos prašytojams duodavo ne po įprastus 200 tūkst., bet visas 200 tūkst. kupiūrų pakuotes. Balandžio mėnesį Vyriausybė nusprendė – „jei švęsti, tai švęsti“ ir išleido 50 mln. vertės kupiūrą.
Bet infliacija nestovi. Gegužę pasirodė 250 mln. vertės kupiūra. Kainos parduotuvėse: beveik 3 mlrd. už marškinėlius ar kelnes.
Gegužės viduryje pasirodė 5 mlrd. kupiūra. Bet laikas bėga, ekonomika skęsta.
Birželį pasirodė 25 ir 50 mlrd. kupiūros. O liepą dar ir 100 mlrd. pinigas. Ir ką galima nusipirkti už šiuos pinigus? Na, pavyzdžiui, tris kiaušinius...
Namuose neliko vietos dėl pinigų pertekliaus ir tada Vyriausybė atėjo į pagalbą – rugpjūčio mėnesį išleido naujų kupiūrų, nuo senųjų nubraukdama dešimt nulių.
Bet infliacija... Valdžia ir vėl ją pamiršo. Jau rugsėjį už tokią pinigų krūvą galima buvo įpirkti tik keturis pomidorus. Ir vėl pasipylė naujos kupiūros – 20 tūkst. rugsėjo mėnesį, 50 tūkst. – spalį.
Dar tuomet vietos gyventojai juokavo vieninteliai gyvenantys šalyje, kur didžiausia kupiūra – 50 000, o pigiausio tualetinio popieriaus ritinėlis kainuoja 100 tūkst.. Jei 100 tūkst. iškeistume smulkiausiomis kupiūromis po 5 Zimbabvės dolerius – išeitų 20 tūkst. kupiūrų. Vidutiniškai tualetinio popieriaus ritinėlyje yra 72 lapeliai. Vadinasi, Zimbabvėje pinigus naudoti vietoj tualetinio popieriaus 278 kartus naudingiau, nei už tuos pinigus pirkti tą patį popierių.
Deja, pokštas jau paseno, o infliacija vėl auga kaip ant mielių ir jau dabar išleista 100 trilijonų vertės kupiūra. Žinoma, išleista ir smulkesnių nominalų banknotų – 10, 20 ir 50 trilijonų.
Pinigai šioje šalyje taip nuvertėjo, jog vartojami tik oficialiai. Iš tikrųjų visi viską perka už amerikietiškus dolerius. Tiesa, pinigai žmonių sąskaitose yra tik nacionaline valiuta, o pasiimti grynųjų taip pat galima tik Zimbabvės doleriais.
BBC žurnalistai lankydamiesi Zimbabvėje buvo šokiruoti kainų pasiutpolkės. Maisto produktų etiketės parduotuvėse keičiamos kas dieną, o dėl banknotų gausos bankai pritrūko ir grynųjų pinigų, ir vietos jiems saugoti.
Valdžia po ilgų piliečių įkalbinėjimų pagaliau leido padidinti išimamų iš bankomatų pinigų dienos limitą, nes galiojęs anksčiau sudarė tiek, kad vos pakako vienam kepalui duonos.
Šalyje yra kelios įstaigos, turinčios licencijas keisti pinigus į užsienio valiutą, tačiau realiai ir ne visai legaliai žmonės naudoja JAV dolerius, nes taip paprasčiau. Tačiau viešosiose oficialiose įstaigose – vis dar pinigų jūra. Net į restoranus pinigus žmonės nešasi glėbiais.
Šalies Vyriausybė neranda išeities iš susidariusios situacijos, o opozicijos lyderiai kaltina prezidentą. Taip šalyje ir klesti netvarka, kur kiekvienas yra daug daugiau nei milijonierius.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/milijonieriu_tauta_arba_100_milijardu_uz_tris_kiausinius/catid/10
Patalpinta: 2009-01-21 | Peržiūrėta: 13362 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Antanas Drilinga - Kol
Kol saulė, kol vėjas,
Kol lietūs žolėj.
Kol stiebias į dangų
Sidabro gėlė.
Kol paukštis padangėj,
O žemėj dangus.
Kol krenta į žemę,
Griaustinis sunkus.
Kol skausmas ir laimė,
Nelaimė greta.
Kol mylinti moteris
Meilės verta.
Kol bręstančių grūdų,
Alsuoja laukai,
Kol bėga per lauką,
Ir laiką vaikai.
Kol žemėje esam,
Dar ne vieni.
Kol aš gyvenu,
Kol tu gyveni.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/antanas_drilinga_-_kol/catid/10
Patalpinta: 2009-01-19 | Peržiūrėta: 13905 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
„Runkelio“ mentalitetas ir dialogo „kultūra“
Nerangiomis gyvulio manieromis visą Lietuvą išsižioti privertusi kaimenė Vilniuje yra beprecedentis darbo išvargintosios, jo jau senokai nedirbančiosios ar niekad neragavusiosios minios akibrokštas dirbančiai valstybės liaudžiai. Taip, tai pačiai, kuri kasdien moka mokesčius, sunkiai dirba nuo sutemų iki aušros.
Tos pačios, kuri kasdien vairuoja troleibusus, kepa duoną, dėsto paskaitas kolegijų ar universitetų auditorijose, skenuoja prekes prekybos centruose ir šąla prekyvietėse po atviru dangumi.
Ne, tikrai šaliai dirbantieji ir sunkią valandą ją išlaikantieji neturėjo nei laiko, nei ūpo su šypsenomis (!), o vėliau ir kruvinais krumpliais Seimo aikštėje stovėti. Ne, sunkiai duoną uždirbantieji tądien darė tai, ką kasdien daro tūkstančiai į aikštę nesusirinkusiųjų − dirbo.
Į aikštę susirinko nuvalkioti rėksniai ir demagogai, viltį neva praradusieji (ar kada turėjusieji?), rinkimų (kuriuose nesivargino dalyvauti) rezultatais nusivylusieji, aukštojo mokslo neragavusieji ar jį dykai už tos pačios valstybės pinigus gavusieji, mušti, laužyti ir naikinti susirinkusieji. Nei profesinių sąjungų stiprėjimo, nei korporatizmo kūrimosi sugyvulėjusi minia nė nepriminė. Ji priminė badaujančią gyvulių armiją. Badaujančią ne tiesiogine šio žodžio prasme (juk švaistėsi brangstančiais (ir neįperkamais?) maisto produktais), o kultūrine prasme − miniai reikia švietimo.
Runkelio mentalitetu apsišarvojusiai miniai reikia išmokti, ne rėkti, o dirbi, ne klykti, o diskutuoti, ne piktintis, o solidarizuotis, ne kumščiais mojuoti, o į rinkimus ateiti, ne biuletenį gadinti, o į partijų programas, bet ne į veidus įsigilinus balsuoti, ne niokoti, o protestuoti, ne keiktis, o atsiprašyti ir ne sugyvulėti, o ramiai apsvarstyti.
Minia pati nežinojo, ko susirinko. Nelabai žinojo ir prieš ką protestavo. Kvaileckio, Šmirkilo ar Durniausko kviečiama minia protestavo prieš Seimo Pirmininką, Premjerą, Volstrytą, bombardavimus Gazoje, infliaciją, brangų benziną, suvaržytą prekybą svaigiąja mira, dainingą Seimą ar prieš krizę, su kuria Lietuva kol kas tvarkosi dar gana neblogai.
Sugyvulėjusiai miniai buvo nė motais svaidomi maisto produktai, daužomi mokesčių mokėtojų langai, terliojamos sienos, skaičiuojama, jau milijonus siekiantys nuostoliai ar tarptautinė gėda ne tik prieš užsienio kolegas, bet ir prieš save patį, kad tokioje visuomenėje mes gyvename.
„Aukštosios“ politikos chamas Šmirkilas net drįso sau samprotauti, kad neva naujoji Vyriausybė su visuomene neieškojo dialogo, o įžūliai ir banditiškai tai pačiai visuomenei melavęs „politikierius“ su savo klika jau kelerius metus to dialogo „ieškojo“. „Kas ieško tas randa“ pasakojo viena sena reklama apie geltonuosius telefonų knygos puslapius. Tačiau sunkoka rasti tai, ko niekad ir nesivarginai ieškoti.
„Runkelio“ mentalitetas dar beprotiškai gajus besiformuojančioje modernioje visuomenėje, nuolat besikaunančioje su savo provincialumu ir mąstymo ribotumu, kasdien matomiems visur, kur tik akys žvelgia. Šiandieninė Lietuvos visuomenė yra paremta ne bendruomenėmis, o atskirais susvetimėjusiais individais, veikiančiais pragmatizmu grindžiamose grupėse, kuriuos tevienija pigūs merkantilistiniai, „atkato“ saitai, bet ne panašios idėjos ar bendražmogiškos vertybės. Tos pačios idėjos ir tos pačios vertybės, su kuriomis negimstama, tačiau kurios iškristalizuojamos pokalbio, dialogo, konstruktyvaus ir taikaus ginčo metu. Springstančia, trenkiančia neužgydytos skrandžio opos kvapu, burna ir apsiseilėjusiomis lūpomis tėra šaukiama, bet nei klausoma, nei samprotaujama.
Dialogo kultūros nenupirksi, ji neateis nei su struktūriniais Europos Sąjungos fondais, nei su ekonomikos klestėjimu, nei su akcijų biržų šuoliu, it raketa, į viršų. Dialogo kultūra neįgyjama, jos tiesiog išmokstama. Išmokstama, visų pirma, ne išmokus kalbėti, o, atvirkščiai, išmokus klausyti ir išgirsti. Išmokstama tada, kai mąstoma savo galva, kai svarstoma ir abejojama, bet, kai reikia, sutinkama. Išmokstama ir tada, kada reikia paduoti ranką prieštaraujančiajam, jei matoma, kad valstybės ir visos tautos interesai yra nepalyginamai svarbesni, nei opozicinių partijų Seime namų darbai Europos Parlamento ir Respublikos Prezidento rinkimų išvakarėse.
Galų gale, sugyvulėjusi minia yra laisva tik tada, kai visi vienu metu šaukia ir vienas kito negirdi...
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/runkelio_mentalitetas_ir_dialogo_kultura/catid/10
Patalpinta: 2009-01-19 | Peržiūrėta: 13310 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Protesto mitingas: o dėl ko protestuojate?
Na ką, panašu, kad taikaus mitingo surengti nepavyko…
Vis tiek atsirado norinčių užimti Seimą ir pamokyti tuos niekadėjus, kurie skriaudžia vargšus darbo žmones.
… bet man vis tiek nelabai aišku, kodėl tos profsąjungos šiandien protestuoja…
Skaitau „Solidarumo“ puslapį ir aiškinuosi, ko gi profsąjungos siekia. randu štai ką:
- didinti minimalų mėnesinį atlygį;
- stabdyti neapgalvotą mokesčių reformą;
- nenaikinti darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo įstatymo;
- nemažinti Valstybės tarnybos esamo pareiginio atlyginimo bazinio dydžio ir biudžetinio sektoriaus bazinio dydžio;
- nenaikinti pridėtinės vertės mokesčių tarifų;
- apmokestinti nekilnojamąjį turtą, nustatant diferencijuotus tarifus pagal jo vertę ir paskirtį;
- nekurti naujų ministerijų;
- neskaidyti ir neprivatizuoti strateginių LR objektų;
- skaidrumo energetikos kainų struktūroje;
- skubotai neliberalizuoti darbo santykių;
- trišalio socialinio dialogo.
Skaitau ir nelabai suprantu. Kodėl profsąjungos pasisako prieš mokesčių reformą?
Suprasčiau, jei tai darytų muzikantai, žurnalistai, patentininkai, prekiaujantys Gariūnuose, statybininkai, dirbantys pagal verslo liudijimus, didelių įmonių akcininkai, kuriems teks mokėti didesnį pelno mokestį ir didesnį mokestį už išmokamus dividendus…
Bet profsąjungos, kurios vienija darbininkus…
Juk daugumai jų (nes didžioji dalis tikrai neuždirba daugiau nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje) mokesčių reforma yra naudinga. Pajamų mokestis sumažintas, neapmokestinamų pajamų dydis – padidintas.
Taip, PVM padidėjo, bet padidėjo visiems proporcingai, lengvatos panaikintos, bet tai tik į naudą tiems patiems profsąjungų nariams, nes padidės biudžeto pajamos.
Bet protestuotojai kažkodėl tai ragina „nenaikinti pridėtinės vertės mokesčių tarifų“. O kuriuos tarifus panaikino? Aš bent negirdėjau…
A, taip, profsąjungos dar ragina „nemažinti Valstybės tarnybos esamo pareiginio atlyginimo bazinio dydžio“. Keista – šiaip tai visi piktinasi, kad Seimo narių, ministrų, teisėjų bei valdininkų algos per didelės. O čia – še tau: norime, kad nemažintų…
Tiesa, mitinguotojai dar neša plakatus, kuriuose teigiama „LEO – amžiaus afera“. Man asmeniškai labai smalsu, kodėl jie tai suprati tik dabar. Gal minioje daugiau proto?
Nepykit mielieji, bet protestuoti reikia žinant dėl ko protestuoji. Antraip viskas tampa farsu…
Ir žiūpsnis blaivios minties - "Mitinguotojo dienoraštis"
„Ir aš ten buvau, dainas dainavau, langų nedaužiau“, – sako šiandieninio mitingo dalyvis Simonas Jatkonis. Alfa.lt skelbia jo vienos dienos dienoraštį, kuriame – įvykiai paprasto žmogaus akimis.
Du skirtingi mitingai: viename aš buvau ir su šypsena protestavau, apie kitą sužinojau tik interneto portaluose. Vienas prasidėjo ir tęsėsi su daina, kitas prie Seimo baigėsi idiotų triumfu.
Pradžia: grėsmės nuojauta
Prieš eidamas į mitingą užsukau į Gedimino pr. esančią „McDonalds“ užkandinę. Nuotaika pakili, nors viduje kirba nemaloni nuojauta. Vis tik interneto platybėse daug bjaurių komentarų buvo prirašyta. Na, bet aš gi tikiu, kad lietuviai – protingi žmonės – kvailysčių nedarys.
Pavalgyti užsuko ne vienas būsimas mitinguotojas. Su pardavėju kalbasi jo draugas: „Oho, kiek policijos gatvėse. Nu, čia bus.“ Abu juokiasi. „Tai ką, su vaiku eisite į mitingą“, – draugo klausia pardavėjas. „A ko jau ne“, – atsako ant rankų sūpuodamas kūdikį vaikinas. Džiugu, žmonės šeimomis, su vaikais eina nuomonės išreikšti. Smagu ir jauku.
Užvalgau ir einu į gatvę. Prie įėjimo kalbasi trys stambaus sudėjimo pliki vyrukai: „Tuoj eisim, sulaukiam Hitlerio ir einam“, – neramiai atkreipiu dėmesį į nacistines pravardes. „Nieko, viskas bus gerai. Mūsų policija patyrusi ir profesionali, o ir mitingą organizavusios profsąjungos tvarkdarių būrius paruošė“, – tikinu save.
Daina – mūsų ginklas
Traukiu Gedimino prospektu. Klausausi muzikos. Pagalvoju, jog vis tik įdomu, ką žmonės aplink šneka. Išjungiu muziką ir ištempiu ausis.
Nuo Seimo pusės sklinda muzika (kažkas iš „balių“ repertuaro). Šalia einančios vyresnio amžiaus moterėlės kalbasi. Viena: „Nieko aš nebijau. A ko jie čia tą muziką leidžia? Kalbėt reikia, o ne muzikuot“, – piktokai rėžia moteriškė. „Tai žmones linksmina, kalbės vėliau“, – ramina kita. Šypteliu ir einu toliau.
Prie Seimo susirinkusi minia. Nuotaika smagi, groja juokinga „balių“ muzika. Daugelis šypsosi. Minia su plakatais ir vėliavomis kartais skanduoja šūkius ir švilpia. Mitingo organizatoriai taria trumpą prakalbą ir pakviečia visus eiti link vyriausybės.
Priekyje žengia profesinės sąjungos, po to visi kiti. Einame kartu. Dalis mitinguotojų lieka ir neina iš paskos. „Keistuoliai kažkokie“, – pagalvoju.
Einame prospektu. Smagu visai. Visi šypsosi. Juokaujame. Ant pastato stogo statybininkai žiūri į eiseną, šalia einantys senukai juokauja, jog snaiperiai. Kartais švilpiam. Priekyje einantys „Mažeikių naftos“ profesinės sąjungos nariai pradeda dainą „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“. Padainuojam. Vėl pašvilpaujam. Vienas senukas, sako: „Na va, priekiniai dantys per silpni, neišeina švilpti, išties krizė“, – visi kikename.
Einame pro policininkus – šypsosi. Nuotaika smagi. Nežinia, kas turi įvykti, kad tokia minia pradėtų siautėti.
Demagogija prie vyriausybės
Pagaliau pasiekiame vyriausybę. Minia gerokai mažesnė nei prie Seimo. Prasideda kalbos. Vienas po kito įvairių profesinių sąjungų atstovai rėžia kalbas. Poezija, pasipiktinimas „vagimis“ ir t. t. ir pan. NUOBODYBĖ.
Neinu atgal į darbą tik iš solidarumo. Bet žymiai smagiau būtų stovėti, jei jie nekalbėtų. „Vertėtų mitingų organizatoriams prašyti viešųjų ryšių specialistų ar žurnalistų pagalbos ruošiant kalbas“, –išeitį mitingų organizatoriams randame su draugais.
Pradeda kalbėti kažkoks vyriškis. Ojojoi, tokių nesąmonių senokai negirdėjau. „Ar norite, kad jūsų vaikus auklėtų pederastai ir lezbietės“, – nuo tribūnos šaukia jis. Nušvilpiame homofobą ir kai anas klausia, ar jam jau užtilti, su didžiu entuziazmu tariame „TAIP. Jau užtilk“.
Ant „bačkos“ lipa studentų sąjungos atstovas. Jaunuolis jaudinasi, bet kalba protingiau už prieš tai buvusius kolegas. Na, laikas į darbą. Atsisveikinu su draugais ir traukiu darban.
„Ačiū“, kad sugadinote mitingą
„Ar gyvas? Ar sveikas? Viskas gerai?“, – kiek persigandę klausia kolegos. Išpučiu akis: „O kodėl turėčiau būti negyvas? Taigi taika ir ramybė.“ Užtenka užeiti į internetinį žinių portalą ir suprantu, kodėl jie jaudinosi...
Vienas pareiškimas ir du klausimai:
Jūs, kurie surengėte riaušes, niekšai ir kvailiai. Jūs neatstovaujate 7000 žmonių, susirinkusiems į taikų mitingą. Jūs atstovaujate tik savo kvailumui ir bukam pykčiui.
Kodėl jie tai daro?
Kodėl policininkai turi kovoti, o ne šypsotis?
P. S. Dalis žmonių šią savaitę labai agitavo prieš mitingą. Kiekvienas turi savo poziciją. Tačiau labai graudu, kad kai kurie dabar džiaugiasi savo „teisumu“. „Va, matote, įvyko riaušės – visi jūs idiotai ir bolševikai, kurie ėjote į mitingą.“
7000 žmonių atėjo į taikų mitingą, keli šimtai kvailių viską sugadino. Nematau kuo džiaugtis.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/protesto_mitingas_o_del_ko_protestuojate/catid/10
Patalpinta: 2009-01-17 | Peržiūrėta: 13962 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
E. Lucasas Lietuvą ragina neverkti dėl praeities ir pradėti veikti
Kol Vilniuje vyksta, mano požiūriu, kvaili ir beprasmiai mitingai (langų daužymų dar niekad niekas nieko nepasiekė ir tuo labiau pinigu nesutaupė... jau geriau tie 7000 būtų šiandien dirbę, tai ir sau ir valstybei butu uždirbę o ne eikvoje tvarkdariu lėšas...), perkopijuoju gerą interviu su garsiu žurnalistu ir mūsų kraštų geopolitikos žinovu E. Lucas`u:
Lietuvoje ne pirmą kartą viešėjęs britų žurnalo „The Economist“ žurnalistas Edwardas Lucasas Rytų Europą įdėmiai tyrinėti pradėjo devintojo dešimtmečio viduryje. Nuo 1998-ųjų ketverius metus vadovavęs žurnalo biurui Maskvoje, 46 metų žurnalistas puikiai išmano Europos santykius su Rusija. Per vizitą Vilniuje lrytas.lt žurnalistui jis priminė, kad nepriklausomybės aušroje Lietuvos žmonės išgyveno baisesnius sunkumus negu ekonominė krizė.
Pokalbio metu, kaip ir savo knygoje „Naujas Šaltasis karas: Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams“, E.Lucasas tikino, kad dėl Lietuvos bėdų kaltų reikia ieškoti ne tik Rusijoje. Anot jo, kai kurias problemas išduoda švilpiantys lietuvių langai.
- Bendraudamas su kolegomis Lietuvoje jūs iškėlėte mintį, kad posovietinėms šalims daugiau žalos pridarė ne Rusija, o korumpuoti politikai. Ką turėjote galvoje?
- Kalbėjau ne vien apie Lietuvos problemą. Korupcija - visos Rytų Europos ir, tam tikrais atvejais, Vakarų problema. Kenksmingas korupcijos ir nekompetencijos mišinys ypač aiškiai atsiskleidė dabar, kai vyksta energetikos krizė.
Per pastaruosius 15-16 metų Lietuva ir kitos šalys turėjo daug galimybių išspręsti energetikos klausimus, tačiau taip nepadarė. Mintyse liko suskystintų gamtinių dujų terminalas ir elektros tiltas. O dabar perkate brangias rusų dujas, deginate jas dėl šilumos, kurią išleidžiate per kiaurus langus.
Kalbant apie korupciją, teisėsaugos institucijoms Rytų Europoje tikrai yra daug darbo. Jūsų STT taip pat surinko nemažai medžiagos apie žemės grobstymą bei kitus nusižengimus, ir tai pasiekė teismą. Telieka laukti sprendimų.
Vis dėlto nerimą man kelia ne kriminalinio pobūdžio korupcija, o kiti būdai, kaip rusų pinigai patenka į užsienio šalių finansų sistemas. Pavyzdžiui, mano gimtajame Londone leidome plauti rusų pinigus, neužtvėrėme kelio „Rosneft“ kompanijai, pavogusiai turtus, kurie buvo „Jukos“ akcininkų nuosavybė. Man labai pikta, kad leidome tam atsitikti.
Savo knygoje aš labiau kritikuoju Vakarus negu Rusiją.
Pagalvokime, ar galima kaltinti lietų, kai lašai ima skverbtis pro kiaurą stogą? Turiu galvoje, kad mūsų stogas yra energetinis saugumas, politinės sistemos atsparumas korupcijai ir finansinės sistemos gebėjimas neįsileisti „purvinų“ pinigų. O jeigu čia atsiveria silpnos ir pažeidžiamos vietos, tai nereikia stebėtis, kad Rusija tuo naudojasi. Viskas priklauso nuo mūsų pačių - jeigu būtume stiprūs, tai Rusija nieko nepeštų.
- Žinote, tokiais atvejais kartais pasigirsta gaidelių, kad mes esame silpni, neturime patirties, o mūsų demokratija yra labai jauna ir dar nesusiformavusi.
- Atsiprašinėti lengva. Norėdamas pasakyti, kad kažko nenori ar negali padaryti, visada rasi pasiteisinimą. Gali sakyti, kad nedarome to, nes esame šaltas kraštas, neįstengiame ano, nes pas mus per karšta. Vieno negalime daryti dėl kalnų, o antro - dėl lygumų.
- Tačiau ar politikai nepervertina Rusijos galios norėdami paslėpti savo pačių klaidas?
- Lietuva nėra bejėgė. Buvau Vilniuje 1990-1992 metais ir prisimenu, kaip Lietuvai nusipelnė Islandija. Manau, kad tam tikra prasme Lietuva lygiai taip pat pasitarnavo Gruzijai. Jūs gruzinams tapote Islandija. Lietuva buvo vienintelė ryžtingą žingsnį žengusi šalis.
Esu tikras, kad bet kuris lietuvis, per dvidešimt ateinančių metų nuvyksiantis į Gruziją, ten bus vaišingai sutiktas - vietinis žmogus jums būtinai nupirks išgerti. Toks Lietuvos žingsnis buvo labai drąsus ir, be abejo, brangiai jums kainavo - tai erzino Rusiją, skatino Vakarų kritiką. Žinoma, buvo galima rasti priekaištų ir klausti, ar sumanymas buvo tinkamas, ar jis buvo gerai įgyvendintas, tačiau faktas lieka faktu - Lietuva užėmė tvirtą poziciją ir dėl to jus visada prisimins.
Tuo metu kitos šalys, kurios turėjo palankesnes sąlygas pareikšti valią Gruzijos naudai, nusprendė nieko nedaryti. Manau, kad jos dėl to turėtų jausti gėdą, o Lietuva - lengvą pasitenkinimą.
- O kaip vertinate pasiūlymus Lietuvai pamiršti istorines nuoskaudas ir veikti pragmatiškai?
- Manau, kad turite būti ir principingi, ir pragmatiški. O tai vienas kitam neprieštarauja. Galiu pateikti Lenkijos pavyzdį. Lenkai nepamiršo Katynės žudynių: nužudytųjų šeimos vis dar siekia gauti kompensacijas, bet tuo pačiu metu Lenkija stengiasi sušvelninti santykių su Rusija temperatūrą, išspręsti kitus rūpimus klausimus.
Kai susitelki į tikrai aktualius dalykus, gauni daugiau ir neatrodai kaip „iPod“ grotuvas, kuriame sukasi tik viena melodija. Lenkai elgiasi labai tinkamai. Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis stengiasi atstatyti pagarbius santykius ir su Rusija, ir su Vokietija, o kartu jis pripažįsta, kad yra didelių nesutarimų konkrečiais klausimais. Tačiau kitais klausimais jis ieško sutarimo ir gerina santykius. Nemanau, kad kas nors galėtų kaltinti R.Sikorskį prorusiška kryptimi.
Nauja Lietuvos vyriausybė irgi turi pakankamai erdvės temperatūrai sušvelninti, neaukodama vertybių ir išlaikydama principus.
Kalbant apie saugumą - jis priklauso ne tik nuo Lietuvos. Svarbu, kad NATO būtų stipri, sklandžiai veiktų ES, o jūs turėtumėte gerus santykius su tokiomis šalimis, kaip Švedija, kuri, net ir nebūdama NATO nare, kariniu požiūriu yra svarbi.
- Lietuva stengiasi būti aktyvi - remia Gruziją, Ukrainą. Dabar Kijevas dėl dujų įsivėlė į sudėtingą ginčą su Maskva. Kaip tai paveiks Lietuvą?
- Ukrainoje tvyro didžiulė sumaištis ir netvarka. Kitur Rytų Europoje tokios nerastume, net Latvijoje. O Ukrainai draugų reikia. Lietuva, Lenkija, Čekija ir kitos šalys kiek gali turi paremti Ukrainą, kuri atsidūrė labai sudėtingoje padėtyje.
Taip pat manau, kad iš dujų ginčo galima pasimokyti. Turite suvokti, į kokią padėtį pakliūsite, kai Ignalina metų pabaigoje bus uždaryta. Būsite priklausomi nuo rusiškų dujų. Liko vienuolika mėnesių, per kuriuos jums reikia sudaryti susitarimus, energijos taupymo projektus. Lietuva energiją menkai tausoja.
Mane vis dar stebina namai ir biurai, į kuriuos užsukęs matau seno tipo langus, lengvai išleidžiančius šilumą.
Nors liko vos vienuolika mėnesių, bet tai - jūsų laikas veikti ir keisti padėtį.
- Bet štai Slovakija ir Bulgarija neseniai pareiškė, kad atnaujins uždarytų atominių elektrinių veiklą.
- Nemanau, kad jos taip padarys. Tai jos pasakė iš nevilties ir sumaišties, kuri dabar tvyro. Tokiais pareiškimais politikai daro didelę klaidą, nes kuria klaidingus lūkesčius. Slovakams reikėtų pasinaudoti kaimynų čekų patirtimi - Čekija nutiesė dujotiekio jungtį su Vokietija. Neabejoju, kad Slovakija šiuo metu dėl to graužiasi.
Dabar reikia imtis skubių ir efektyvių sprendimų, kurie yra brangūs tiek finansine, tiek politine prasme. Šiuos uždavinius reikėjo spręsti prieš 5 ar 10 metų.
- Vadinasi, mes esame praeities įkaitai?
- Ne, toks požiūris yra visiškai klaidingas. Jūs patys sau leidote atsidurti tokioje padėtyje. Pavyzdžiui, Estija nutiesė elektros tiltą į Suomiją. Lietuvoje jūs laiku pasistatėte Būtingės terminalą. Kitaip „Mažeikių nafta“ dabar būtų tik krūva metalo laužo. Tuo metu šalis turėjo ir laiko, ir pinigų daryti tai, kas būtina. Taip pat reikia elgtis ir dabar.
Šiuo požiūriu jūs galite turėti naudos iš Kaliningrado, kurio energetikos sistema yra priklausoma nuo Lietuvos. Jeigu Rusija sumanys ką nors bloga padaryti jums, nuo to kentės ir Kaliningradas. Tai suteikia Lietuvai šiokią tokią derybų poziciją.
Tačiau sukurti bendrą Baltijos šalių energetikos sistemą reikia nedelsiant. Atvykau į Lietuvą 1990 metais ir jau tada (o 1991 metais - tai jau tikrai garsiai) žmonės kalbėjo apie energijos tiltą su Lenkija ir naują atominę jėgainę Ignalinoje. Praėjo 17 metų, o jie vis dar kalba. Tai skandalas.
- Dabar juk pasaulinė krizė. Vyriausybė kalba apie pinigų stygių.
Užtat pasiteisinimų stygiaus niekada nebūna. Iš tikrųjų Lietuva yra patyrusi daug baisesnių krizių negu ši. Po 1990-ųjų ėję metai buvo daug sunkesni. Jus spaudė blokada, visiškai žlugo eksportas. Per trejus metus jūs sugebėjote įspūdingai persiorientuoti.
Posovietinės šalys yra patyrusios didelių ekonomikos sukrėtimų. Nė viena Vakarų valstybė nėra patyrusi tokio ekonomikos sukrėtimo, kaip jūs prieš 17 metų. Vakaruose kažką panašaus gali prisiminti tik žmonės, gimę prieš 1930 metus.
Aš nesakau, kad esama padėtis yra maloni, bet tam tikra prasme esate geresnėje pozicijoje, nes esate patyrę ir užgrūdinti.
- O kaip pasaulinė krizė paveiks Maskvą?
- Daugumai Kremliaus sumanymų didelių pinigų nereikia. Pavyzdžiui, papirkti vieną ar kitą Vakarų politiką pakanka kelių milijonų. Juk rusai bankuose vis dar turi 400 mlrd. dolerių. Jų rūpestis yra nesklandumai viduje - nedarbas, rublio nuvertėjimas ir šių bėdų įtaka politikai.
Juk čekistai, KGB žmonės, prasimušė į valdžią po ekonominės krizės, todėl dabartinėms permainoms jie yra politiškai jautrūs. Įmanoma, nors nepanašu, bet įmanoma, kad jie pasuks reformų keliu - išardys ekonomikos monopolius, spręs korupcijos problemą, sumažins tarifus, pagerins investavimo klimatą, atgaus pasitikėjimą ir atitrauks valdžios ranką nuo ekonomikos.
Tai įmanoma. Ir to nori Igoris Kudrinas, Germanas Grefas, Igoris Jurgensas bei kai kurie kiti D.Medvedevą supantys žmonės.
Bet panašiau, kad Kremlius pasuks į kitą pusę. Daugiau kontrolės. Daugiau politinių represijų ir, ko gero, daugiau nuotykių užsienyje. Juk iš konflikto su Gruzija arba su Ukraina yra naudos - galima skelbti, kad ten giname rusus ir savo nuosavybę, nesitaikstome su tuo, kad Ukraina vagia, o Gruzijoje siaučia fašistai. Priešą rasti lengva, o po to tereikia pranešti, kad nuo jo giname Rusiją.
- Ar per sunkmetį nekyla grėsmė pačios Rusijos vientisumui?
- Galbūt. Šioks toks nedidelis klaustukas dėl Rusijos, kaip vientisos federacijos ateities, yra. Jeigu Rusija ir toliau vykdys represijas ir ekonomikos kontrolę, tai padidins skilimo riziką. Nemanau, kad tai tikimybė. Manau, kad tai - galimybė.
Kalbant apie Lietuvos valdžios veiksmus ir reakciją į padėtį, galvoju, kad šios vyriausybės programa yra teisinga. Kieta ir skausminga, bet, mano nuomone, tinkama. Tai beveik vienintelė išeitis.
- Tačiau Lietuvos valdžioje sėdi žmonės, kurie atėjo iš pramogų verslo, pavyzdžiui, Seimo pirmininkas. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
- Žmonėms paprasčiausiai įgriso politikai. Todėl kiekvienas, kuris patraukia protesto balsus, gali tikėtis sėkmės. Vis dėlto mane džiugina, kad balsai atiteko šiai (Tautos prisikėlimo - aut.) partijai, o ne V.Uspaskicho ar R.Pakso partijoms. Tai ne pats blogiausias rezultatas. Kitaip tariant, kaip galimas scenarijus dabartinis buvo vienas iš geriausių.
Manau, kad Lietuvos vyriausybė gali pateikti žmonėms atsakymus į klausimus.
Reikia pripažinti, kad jūsų Vyriausybė turi aukštą ekonomikos kompetencijos lygį ir gerą programą. Galbūt jiems reikėtų daugiau dėmesio skirti komunikacijai, bet aš, kaip „The Economist“ žurnalistas, turiu pasakyti, kad tai - vienintelė viltis.
Tiesą sakant, niekada nesupratau, kodėl buvo sukurta tiek mokesčių lengvatų. Žymiai geriau turėti mokesčius be jokių išimčių. Taip tiesiog paprasčiau - net ir tiems, kurių neištinka krizė.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/e_lucasas_lietuva_ragina_neverkti_del_praeities_ir_pradeti_veikti/catid/10
Patalpinta: 2009-01-16 | Peržiūrėta: 13194 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Baltijos arsenalui 10-imt metų!
Vakar susirinkome ne tik tradiciniam firmos darbuotojų Naujemečiui žiburėliui, bet ir šventėme UAB "Baltijos arsenalas" 10-ųjų įkūrimo metinių jubiliejų! Šaunu, kad man sutapo būti Lietuvoje kaip tik tokiu metu ir turėti galimybę susitikti ir pasilinksminti su kolegomis ir draugais.
Šiemet direktorius kolektyvui padovanojo ypatingą šventę. Iš pradžių susirinkome išnuomotame restorane, pavalgėme ir išvykome į vieną Kauno kazino, kur 4 val linksminomės žaisdami Black Jack, Poker`į ir ruletę pramogai ir iš tikrų pinigų. Sekėsi visaip, bet kaip visad, galiausiai laimėjo Casino
Tačiau niekas dėl to manau nenusivylė, nes programa daugeliui tikrai paliko itin gerus prisiminimus ir patirtį Grįžusių iš kazino vėl laukė paruošta restorano salė ir ypatingas - military tortas
Viso vakaro metu renginio vedėjas įtraukė į įvairius vaidinimus, žaidimus ir atrakcijas, tad buvo labai linksma. Aukcionų metu už kazino išloštus netikrus pinigus ir čekius pasivaržydami prisipirkome įvairių suvenyrų ir dovanų. Kas tik norėjo - daug prisišoko, visi stebėjo šventinį fejerverką 24.00 ir vaišinosi jubiliejiniu tortu ir t.t.Žodžiu šis įmonės žiburėlis gavosi tikrai labai iškilmingas ir įsimintinas. Ačiū direktoriui, ačiū šauniam renginio vedėjui ir labiausia ačiū šauniam kolektyvui už puikią nuotaiką ir gerai praleistą laiką. Ilgiuosi Jūsų
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/baltijos_arsenalui_10-imt_metu/catid/10
Patalpinta: 2009-01-04 | Peržiūrėta: 14262 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Cigaretėse – medžiagos iš lavoninių ir žiurkių nuodų
Ar kada nors, užsirūkę cigaretę, pagalvojote apie tai, ką iš tikrųjų įkvepiate su kiekvienu dūmo užsitraukimu? Ar iš tiesų apie tai kada nors susimąstėte?
Žinoma, daugeliui rūkančių žmonių šis įprotis išties labai malonus: pagerina nuotaiką, trumpam laikui pakelia darbingumą, trumpam suteikia daugiau energijos ir žvalumo. Dauguma šio įpročio pančiojamų vyrų ir moterų nekreipia dėmesio į nuolatinius gydytojų perspėjimus (nors kiekvienas žino apie daugybę ligų, susijusių su rūkymu), blogą burnos ir kūno kvapą, pageltusius ar sugedusius dantis (rūkoriai 3 kartus dažniau kenčia nuo dantų ėduonies), anksti atsirandančias veido raukšles, pablogėjusią savijautą ir prastą ištvermę, nuolatinį kosulį, krenkštimą ir skrepliavimą. Gyvename 21 amžiuje, turime visišką teisę pasirinkti.
Nesinorėtų kritiškai atsiliepti apie rūkančiuosius, tačiau norėčiau pasidalyti keliais palyginimais ir patebėjimais apie šį įprotį. Pirmasis palyginimas, kurį turbūt visi girdėjome nuo paauglystės laikų: rūkyti pačiam ar bučiuotis su neseniai rūkiusiu žmogumi prilygsta laižyti peleninę. Šlykštu, bet tiesa.
Tabako dūmuose yra virš 4000 nuodingų ir vėžį sukeliančių medžiagų. Norėčiau paminėti tik kelias jų, ir kur dar jos randamos ar naudojamos.
• Nikotinas – nuodas, sukeliantis širdies aritmiją. Apsinuodijimas šia medžiaga gali būti mirtinas;
• Arsenas – sudėtinė žiurkių nuodų dalis;
• Amoniakas dar naudojamas žemės ūkyje, buitinės chemijos pramonėje, langų valiklių ir grindų šveitiklių gamyboje;
• Kadmis naudojamas gaminant baterijas;
• Formaldehidas naudojamas lavoninėse, konservuoti mirusių kūnus;
• Butanas – dujos, suskystintoje formoje pasitelkiamas žiebtuvėliams užpildyti;
• Cianidas ir anglies viendeginis (smalkės) plačiai naudotos vokiečių koncentracijos stovyklų dujų kamerose. Dar aptinkamos automobilių išmetamose dujose.
Tad skanaus dūmo, kitą kartą prisidegus cigaretę!
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/cigaretese__medziagos_is_lavoniniu_ir_ziurkiu_nuodu/catid/10
Patalpinta: 2009-01-03 | Peržiūrėta: 14564 | Komentarai: 6 | | Rekomenduoti draugui!
Su 2009-aisias!
Kantriai linkčioja metų svarstyklės,
suskaičiuodamos darbus,
gražius švento triūso metus.
Žėri auksu ne rūpesčiai, vargas,
o žmogus,
jo svajonė, auka,
jo siekimas ir šventas žinojimas,
kad jis meile ir darbu gražus!
(O. Jasinskienė)
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/su_2009-aisias/catid/10
Patalpinta: 2009-01-01 | Peržiūrėta: 14639 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Informacija priklauso visiems! Galite laisvai kopijuoti, naudoti ir platinti ;) CC0 2004 - 2009 Soldier.lt
Dainius Pilypas aka "Soldier" | Kas turi informaciją, tas valdo situaciją! | HostIN.lt :: Pigus ir patikimas hostingas!
Elements of Life :: Mokslas, Tėvynė, Idėja, Draugai, Pomėgiai, Tarnyba, Karyba, Kelionės, Nuotykiai, Adrenalinas, Parašiutizmas, Alpinizmas, Nardymas, Istorija, Archeologija, Politika, Verslas, Muzika, Fotografija, Jumoras, Logika, Kolekcionavimas, Web dizainas, Programavimas ir dar daug daugiau!