Soldier.lt :: Kario keliu

• Titulinis
• Apie mane
• Archyvas

Asmeniška

• DosJe (kas, kodėl ir kaip AŠ? Prisistatymas "hello world" :)
• FOTOalbumai (taip sakant geriau kartą pamatyti, nei...)
• Dienoraštis (šiaip asmeninės mintys ir informacija ~)

Gyvenimo būdas

• Karyba +++ (tarnyba KASP, misijos, ginklai ir taktika)
• eXtreme !! (RopeJumping, Climbing, SkyDiving etc.)
• IT, e-Projekt@i (mano projektai, interneto technologijos)
• Kelionės (Lietuva ir pasaulis, kraštovaizdžiai, muziejai ir t.t.)
• AirSoft (strikeball / šratasvydis - daugiau nei tik žaidimas!)
• Mokslas 8-) (pažangos ir mokslo populiarinimo straipsniai)
• Technologijos # (Modernios technologijos, įdomi technika)
• Istorija (digeriai, archeologija, paveldas, inscenizacijos ir pan.)
• Muzika & klipai (gera muzika - svarbi mano gyvenimo dalis :)

Mano nuomonė

• Apžvalgos apie viską ;) (politika, verslas, jumoras, visuomenė, įvykiai, aktualijos, analizės...)

Keli mano e-Projektai

• AIC.lt
  Parduotuvė "Armijai ir civiliams"
• PesciujuZygiai.lt
  Pėsčiųjų žygių asociacija
• HostIN.lt
  Patikimas ir pigus hostingas
• adART.lt
  Taikliausia reklama internete
• RopeJumping.lt
  Šuolių su virve asociacija
• Top50.lt
  Lankomumo skaitiklis, TOP`as
• KASP.lt
  Krašto Apsaugos Savanorių Pajėgos
• SOF.lt
  Specialiųjų operacijų pajėgos
• CheapFLY.lt
  Pigūs lėktuvų bilietai, kelionės
• eBid.lt
  Paversk sendaikčius pinigais ;)
• SWAT.lt
  Jonavos AirSoft SWAT komanda
• UrbEx.lt
  Digeriai, urban eXploration
• JonavosSauliai.lt
  Jonavos šaulių 11-oji kuopa

Lankomumas

Paieška

Publikacijų archyvas

• 2009 m. 11 mėn įrašai
• 2009 m. 03 mėn įrašai
• 2009 m. 02 mėn įrašai
• 2009 m. 01 mėn įrašai
• 2008 m. 12 mėn įrašai
• 2008 m. 11 mėn įrašai
• 2008 m. 10 mėn įrašai
• 2008 m. 09 mėn įrašai
• 2008 m. 08 mėn įrašai
• 2008 m. 07 mėn įrašai
• 2008 m. 06 mėn įrašai
• 2008 m. 05 mėn įrašai

BLOG`o statistika

Įrašų: 335 | Komentarų: 261

Jūs vertinate

Geriausiai
• (5.00/5)
• Nardymas Egipte - pirmoji CMAS* kurso diena (5.00/5)
• (5.00/5)
• (5.00/5)
• (5.00/5)

Daugiausiai
• (49)
• (42)
• Vichy vandens parkas (40)
• (32)
• (17)

Rekomenduoju

Internete susitiksime

January 2009 �ra�� archyvas

Reikalingas kranistas!!

Gal atsiras norinčių čia padirbėti?


Fotografuota is aukščiausio pasaulio pastato... "Burj Dubai" @ 2,620 ft / 801 m !!!




P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/reikalingas_kranistas

MGRS koordinačių konvertavimas į civilinę ilgumą / platumą

Ieškodamas tam tikros geografinės info nesitikėjau rasti ką nors tokio, bet aptikau šaunų koordinačių sistemų konverterį, įgalinti specifines karines koordinates lengvai perskaičiuoti pagal civiline ilgumos ir platumos išraišką Ir atvirkščiai žinoma galima - iš civilinių koordinačių nustatyti karinį atitikmenį. Iki tol jau buvau netekęs vilties... kažkaip jau bene 10 metų kai naudoju karinę koordinačių sistemą ir karo topografija sekasi puikai, tad MGRS sistemos koordinatėmis manipuliuoju lengvai, bet kai susidurdavau su "56 laipsniai šiaurės platumos ir..." tai būdavo lengvas šokas, nes nežinau kaip tai greitai pasiversti į žmonių (t.y. kariškių ) kalbą Aiškų šis dalykėlis labai specifinio naudojimo, tačiau kadangi mano blog`ą skaito ir kariškiai (kaip bebūtų keista... ) tai manau kažkam pravers:

MGRS to Latitude Longitude Conversion



Verčiant iš MGRS į civilines koordinates, laukelyje "Grid Zone Designation:" įvedame 6° pločio ir 8° aukščio UTM sektoriaus (zonos) numerį, tarkim 34T, laukelyje "100,000-meter Square Letter Identification:" - 100 kvadratinių kilometrų žemėlapio numerį, tarkim EM, laukelyje "Easting:" įvedame rytines koordinates, tarkim 20127 (be taško už antro skaitmens!) ir laukelyje "Northing:" įvedame šiaurines koordinates, tarkim 89869 ir gauname atsakymą: 42.360832 šiaurės platumos ir 21.244413 rytų ilgumos - praktiškai dabartinį mano buvimo tašką

Einam į Google Maps ir įvedame gautas reikšmes. Rezultatas stulbinamai tikslus - pažymėjo tašką tiesiog prie mano durų, kaip rankinis laikrodis su GPS funkcija ir nustatė buvimo vietą pagal man įprastas karines koordinates

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/mgrs_koordinaciu_konvertavimas_i_civiline_ilguma__platuma

Eteryje: tinlaraščiai #1

Nelabai žinau ar reikėjo... na bet jei jau rašau, vadinasi reikėjo Nelabai žinau ar gausis, bet bent pabandęs būsiu Pabandęs kartas nuo karto parekomenduoti Jums dar kažkokius mano kuklia nuomone įdomius ir/ar vertingus įrašus kitų blog`erių tinklaraščiuose

Šiaip kai dienas (dažnai ir/ar naktis) leidžiu internete, tai realiai, nors ir kaip bebūtų keista, nelabai turiu laiko kada skaityti kokias naujienas ar pamąstymus tinklaraščiuose... Tiesiog darbiniai, tarnybiniai, verslo, pomėgių ir visokie kitokie interesai verčią didžiąją laiko dalį praleisti ieškant ir skaitant info specializuotuose forumuose ar tinklapiuose, užsiiminėjant domenais ir tinklapių talpinimu (hostingu), testuojant visokius script`us ir "krapštantis" prie daugelio senų ar naujai kuriamų tinklalapių Tad niekada per 10+ metų "pragyventų" internete neturėjau laiko žaidimams, pliurpimui visokio tipo "chat`uose" ar betiksliam braidžiojimui po interneto platybes. Tad ir dabar pagalvojau, prigavau save, kad ne taip ir dažnai skaitau kitų žmonių blog`us...

Bet vis tik kartas nuo karto kažkas parekomenduoja ar pačiam "už akių užkliūna" koks geras įrašas blogosferoje, tad po truputi pasistengsiu juos paminėti, kad nelikčiau kiaulės vietoje, kai žmonės apie mane parašo, o aš lyg ir nepastebiu jų darbu Juk sakoma, kad visas blog`inimo reikalas pagrįstas blogroll`ais, blogoramom, ping`ais ir t.t. Ir ypač kai jau ir lietuviškame internete yra tikrai stiprių "rašytojų", analitikų ir visokių sričių specialistų darančių didžiulį ir labai naudingą šviečiamąjį darbą savo tinklaraščiuose. Gana neblogai žinau ir kartas nuo karto paskaitinėju apie 15-20-ies asmenų blog`us, bent mintyse jiems padėkoju už pastangas ar įžvalgas, žaviuosi jų rašiniais ir t.t. Tik niekad neprisiruošdavau to paminėti pas save. Na tikiuosi padėtis pasikeis

Na ok, gana čia išvedžioti, eikim prie esmės - šią savaitę skaičiau:

Svečiuose pas Nezinau.lt itin sudomino įrašai "Radiocentras – Džiugo failai" ir "Dar viena Google istorija" pagal kurią parengiau panašų įrašą pas save.

Pažystamo Andriaus tinklaraštis Chiotas.lt pasakoja pamokančia ir priverčiančia susimastyti istoriją "Neskubėkite, nes pražiopsote visą gyvenimo grožį", bei masina tokius romantikus ir nuotykių ieškotojus kaip aš istorija "Kam priklauso didžiausias jūrų lobis?"

Šyvakar sužavėjo "Žmogaus turinčio ką pasakyti" straipsnis apie tai, kaip vartotojiškoje visuomenėje kuriami norai...

Mano mergaitės tinklaraštis Zhucka.lt, lygiai taip pat kaip ir maniškis, mirgėjo mūsų atostogų įspūdžiais, o dar po kelių dienų jau rašė apie naują su mokslais susijųsę kelionę į Norvegijos sostinę Oslą, bei pasakojo "Visuomeninio transporto pasaką"

Dar skaičiau kaip draugas Grippen svarstė apie kvailokus FlyLAL vadovybės sprendimus krizės akivaizdoje ir dar kažkokius kitus blog`us ir įrašus, bet dabar jau neatsimenu, nes neplanavau jų minėti blogoramoje

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/eteryje_tinlarasciai_1

Info domaineriams: parduodu keletą gerų domenų

Sorry tinklaraščio skaitytojai už reklamą, bet kartais ir tokiems tikslams tenka panaudoti kiekvieną info skleidimo galimybę, tame tarpe ir savo blog`ą Tad specifinė info apie tai, kad parduodu kelis domenus:



Siūlau kelis domenus, kuriuos jau senai laikau ir pats naudoju / naudojau projektams ar parkavimui. Tad jie nera vakar registruoti ar siaip kokie beviltiski

eVerslas.net - tinklapiui apie uzdarbi internete ar kokiam kitam realiam verslui online.
Paieska.net - paieskos sistemai ar tinklapiu katalogui ar pan.
Turgelis.com - buvo asmeniniu skelbimu svetaine, gali būti aukcionai ir t.t.
Hostingas.biz - buvo hostingo paslaugų, domenų registravimo tinklapis.
SexPrekes.com - sekso reikmenu parduotuvei
Kedainiai.net - Kedainiu bendruomenei ar verslui, panasiai kaip yra Jonava.net
SoundSpirit.biz - nemazai laiko cia buvo auto tiuningo firmos tinklapis
Netektis.lt - puikus domenas klestinciam laidotuviu verslui...

Dar viena nesena, bet dvieju simboliu .lt - 0h.lt

Kainų pasiūlymus į komentarus arba el. paštą. Turėkite omenyje, kad ne po 10 ar 20 $ noriu o šiek tiek daugiau, nes dėl $10 tai jie man ir NameDrive gali sau ramiai kiurksoti dar 10 metų

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/info_domaineriams_parduodu_keleta_geru_domenu

Pasaulinis Google ar Googlinis pasaulis?

Retorinis bet artimas realybei klausimas. Štai video trumpai apžvelgiantis Google korporacijos inovacijas ir projektus per 10-metį pakeitusius pasaulį. Taip taip - pakeitusius. Nei aš, nei daugelis kitų aktyvesnių interneto vartotojų nebelabai įsivaizduotų gyvenimą be tokių servisų kaip pašto tarnyba gMail, interneto naršyklė Google Chrome, pasaulio žemėlapiai ir maršrutų planeris Google Maps, virtualus turizmas po pasaulį paukščio skrydžiu - Google Earth, tinklapių lankomumo stebėjimas Google Analytics sistemoje savo darba atliekančioje labai nuodugniai - galima net išsiaiškinti iš kokių tarkim Vilniaus miesto potinklių žmonės atėjo ir kitą įdomią info (žodžiu manau, kad VSD naudojasi gAnalytics ), tinklo turinio kūrėjų įrankiai Google Webmasters, paprasti, patogūs ir nemokami tinklaraščiai pradedantiesiems iš Blogger.com, didžiausia ir bene efektyviausia reklamos sistema Google AdWords, uždarbis iš kontekstinės reklamos publikavimo savo puslapiuose webmaster`iams Google AdSense, dokumentai ir grafikai online per Google Docs ir Google Calendar, nuotraukų talpykla Picasa Web, Google Video ir dar daugelis galimybių, funkcijų ir projektų, kurių galbūt aš pats net nenaudoju, tad nepaminėsiu, bet kam aktualu kažkokios spec. verslo ar akademinės funkcijos tai Google taip pat palaiko dar daug visokių tam skirtų servisų... Ką jau kalbėti apie geriausią tekstų ir grafikos paieškos sistemą


Nesakau, kad negalėtumėme be to išgyventi Ne... maistą galima pvz ir ant laužo pasiruošti, bet kažkodėl visi mieliau naudojamės kaitlentėmis Tad dingus Google pasaulis nenustotu suktis, bet tam tikra prasme grįžtume 10 metų atgal... į gūdžius laikus "kai net nebuvo iGoogle "

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/pasaulinis_google_ar_googlinis_pasaulis

DJ Dalgis - Žalia Sierra

Realiai tai turėtu būti gėda ir gaila, kad tokie "menai" gimsta iš niūrios mūsų provincijos realybės Tačiau neįvertinti autorinių pastangų negaliu - tikrai vaikinai turi "šarmo". Pasityčiojimas iš muzikos yra visokie Antanai ir 69danguje... tačiau "prastuomenė" nestovi vietoje ir vejasi atkakliose varžybose "aukštuomenę" ( ) ir tokių "projektų" kaip "Suopis ir Rambynas" ar, kad ir šis "kvartetas" - daugėja



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/dj_dalgis_-_alia_sierra

Krizė. Atlyginimų nebus...

Pasikelkit šiek tiek "krizinę nuotaiką", gana depresuot



Sorry, kad rusiškai ir dar su ne itin gražiais žodžiais, bet vitamino C dozė garantuota ir šiaip labai taiklu dabartinėje situcijoje

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/krize_atlyginimu_nebus

Kosove misiją „perlipo per viduriuką“

Krašto apsaugos ministerijos tinklapis KAM.lt publikavo mano straipsniuką:


Kosove tarnaujantis savanorių būrys KFOR-19 gruodžio pabaigoje labai šauniai paminėjo Šv. Kalėdas. Nors ir kuklios mūsų galimybes čia nukrauti stalą valgiais, bet karių išradingumui, ne paslaptis, ribų nėra, tad visi sugebėjo suorganizuoti lietuviškų patiekalų — kas juodos duonos, kas sūrio, kas dešros ir saldainių. Visa tai sujungus su vieninteles būrio merginos j. srž. R. Stankevičienės pastangomis papuošėme stalą ir sukūrėme jaukią atmosferą. Taip pat turėjome nealkoholinio raudono vyno parsinešto iš stovyklos valgyklos, kariams nestigo geros nuotaikos, taigi graži šventė pavyko.

Kai kuriems iš mūsų dar tą patį Kūčių vakarą teko atsistoti nuo šventinio stalo ir išvažiuoti vykdyti naktines tarnybos Makedonijos pasienyje.

Dar po kelių dienų sulaukėme iš Lietuvos grįžtančios pirmosios grupės būrio poilsiautojų, metines sutikusių šventes Lietuvoje su artimaisiais, o vėliau mus išleidusių atostogoms. Lauktuves iš Lietuvos, šurmulys ir pakili nuotaika tesėsi net kelias dienas — tarsi būtumėm kolegų nematę mėnesių mėnesius. Vis tiek čia kitaip vertiname ir draugiškumą, ir laiką... Pasiilgstame Lietuvos, kolegų ir artimųjų, o jie sugrįždami atvežė tarsi dalele Lietuvos dvelksmo.

Sausio 17, su visais Lietuvos savanoriais minėdami ir švęsdami Savanoriu tarnybos įkūrimo 18-asias metines, buvome apdovanoti NATO ne 5-o sutarties straipsnio operacijos medaliais už dalyvavimą tarptautinėje taikos palaikymo misijoje Balkanuose, tad šventė buvo dviguba.

Prabėgus švenčių ir atostogų laikotarpiui, aprimus šurmuliui, tarnyba ėmė teketi sena vaga. Dabar jau žymiai greičiau skaičiuojame laiką iki misijos pabaigos — su kiekviena diena lieka mažiau ir mažiau laiko ir jis žymiai greičiau bėga, kai jau „perlipom“ per savo misijos viduriuką.


P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/kosove_misija_perlipo_per_viduriuka

Reklama FaceBook socialiniame tinkle

Pažiūrėjau šiek tiek ką pastaruoju metu publikavau ir baisu pasidarė - beveik jokio originalaus "content`o" Vien tik perspausdinti mokslo ir technologijos straipsniai ir atostogų įspūdžiai, bet tai praktiškai vien fotogalerijos, o ne straipsniai... Tad labai labai persiprašau ir bandau ištaisyti šia baisią padėtį

Tam kaip tik pastaruoju metu testuoju naują (man) dalyką - užsakomąsias reklamas FaceBook.com socialiniame tinkle. Tai praktiškai Google AdWords identiška sistema, veikianti lokaliai šiame viename didžiausių ir geriausių internete socialinių tinklų. Jau daug metų naudojuosi Google AdWords kontekstinės reklamos sistema ir esu ja patenkintas, o naudodamas tos pačios Google AdSense sistemą, priimant reklamas į savo interneto projektus esu nusivylęs FaceBook naudojuosi taip pat senai, bet gana retai, tad tik nesenai atkreipiau dėmesį į galimybę užsisakyti šiek tiek reklamos ten


Šiaip esu labai patenkintas tiek mano tiek draugės tinklaraščių lankomumu ir nemanau, kad juos reiktų papildomai reklamuoti, leisti pinigus tam reikalui, nes ~100 unikalių ir keli šimtai neunikalių peržiūrų per parą skaitau yra nemažai mėgėjiškam ir idėjiniam projektui, juk nesam nei kokie technologijų autoritetai kaip Nezinau.lt ar puslapiai siekiantys komercinės naudos, tad keliais lankytojais mažiau ar daugiau didelio skirtumo nesudaro Tačiau mėgstu išbandyti pats asmeniškai kiekvieną internete rastą naujieną, naują sistemą ar galimybę, kad susidaryti nuomonę ir galėti kalbėti apie tai, rekomenduoti kažkam arba ne Tad ir čia nutariau nepagailėti kelių $ ir pastebėti kurį laiką reklamos FaceBook`e efektyvumą.

Prieš kelias dienas sukūriau ir aktyvavau abiejų blog`ų reklaminius skydelius, įvedžiau tam tikrus raktažodžius kokiame kontekste juos rodys, pasirinkau apmokėjimą už parodymus, ne unikalius paspaudimus, nes manau, kad tiesiog reklamuoti vardą yra svarbiau nei gauti konkrečių lankytojų ir tikiu tyrimais, kad reklama nuolat šmėžuojanti prieš akis, kad ir nepaspaudžiama, bet pasąmonės įsimenama ir iškylą susidėsčius tam tikroms aplinkybėms ar asociacijoms


Na ir viso to eksperimento rezultatu kol kas esu patenkintas, bent už šias 4 paras Pasirinkau mažą reklamos kompanijos biudžetą - max $2 ~ 5 lt per parą dviems reklaminiams tikslams siekti ir už tokias tikrai menkas išlaidas gaunamas rezultatas nuteikia maloniai - per parą abu reklaminiai skydeliai parodomi po ~10000 kartų ir kiekvienas sulaukia po ~ 15 unikalių paspaudimų, kurių kiekvienas man atsieiną po ~ $0.04 kas tikrai nėra daug už susidomėjusį tinklalapio lankytoją O šiaip tai yra galimybė pasirinkti patiems kiek norima mokėti už unikalų paspaudimą arba 1000 skydelio parodymų. Kainos tikrai nekanda o reali savikaina kol kas gaunasi dar mažesnė nei siūlau ir sutinku mokėti Vidutiniška reali kaina už 1000 parodymų (RPM) gavosi tik $0.07 o reklamos efektyvumas 0.15%, kas duoda 1.5 paspaudimo per 1000 parodymų ir ~$0.035 kainą už vieną paspaudimą.

Dar didelis sistemos pliusas, kad reklamas galima labai nuodugniai pritaikyti tiksliniai auditorijai - tam tikrai amžiaus grupei ar intervalui, tam tikrą išsilavinimą ar pomėgius turinčiai publikai ir t.t. Taipogi šaunu, kad yar galimybė prie tekstinės reklamos pridėti nedidelį (iki 80x80 px) paveiksliuką, kuris patraukai akį ir padidiną susidomėjimą.

Žodžiu jei naudojatės FaceBook (o kas dabar nesinaudoja... ), jei turite ką reklamuoti ar rekomenduoti, turite kreditinę kortelę atsiskaitymams online ir ne gaila kelių litų - tikrai rekomenduoju išbandyti FaceBook reklamos sistemą, nes efektyvumas panašus o kainos mažesnės nei Google AdWords

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/reklama_facebook_socialiniame_tinkle

Kosminis liftas artėja link realybės

Nuo pat tada, kai šią idėją išpopuliarino rašytojas Arthur'as C. Clarke'as, „kosminio lifto“ sąvoka sklandė daugelio fantastų mintyse. Tačiau dabar Didžiosios Britanijos mokslininkai šioje srityje jau žengė pirmuosius realius žingsnius, pradėję gaminti kosminiam liftui sukonstruoti reikalingą medžiagą.


Kembridžo Universiteto mokslininkus šiam darbui paskatino NASA skirtas 4 milijonų dolerių prizas už pirmojo sumažinto ir veikiančio tokio lifto modelio sukūrimą. Jiems jau pavyko sukurti stipriausią pasaulyje lyną - cilindrinės formos anglies atomų giją, kuri yra neįtikėtinai stipri, lengva, ir potencialiai gali būti didžiulio ilgio. Kosmonautikos specialistai įsitikinę, kad tokį tūkstančių kilometrų ilgio lyną naudojantis kosminis liftas galėtų leisti astronautams daug paprasčiau pasiekti virš mūsų esančią atvirą kosminę erdvę.
Prognozuojama, kad toks išradimas revoliucionizuotų kosmines keliones. Pagrindo tokiai prognozei tikrai yra, tačiau kol kas praktinis idėjos įgyvendinimas vis dar yra miglotas. Tiesa, finansinis stimulas vis gi yra - NASA kiekvienam erdvėlaiviui į kosmosą pakelti sunaudoja apie 400 milijonų dolerių, neskaitant to, kad dar tenka sudeginti apie 900 tonų aplinką teršiančio raketinio kuro. JAV Aeronautikos Agentūra jau dabar patiria nemažus finansinius sunkumus, dėl kurių jau teko atidėti 2010 metais planuotą daugkartinio naudojimo erdvėlaivių flotilės atnaujinimą, kuris nukeltas anksčiausiai 2014 metams.

Kembridžo mokslininkų komanda per dieną pagamina apie 1 gramą šios modernios medžiagos - tokio kiekio pakanka 29 kilometrų ilgio lynui. „Mums skambina NASA atstovai ir prašo pagaminti tiek šios medžiagos, kad užtektų 230000 kilometrų, tačiau gamybos apimtys laboratorijoje ir pramonėje vis gi skiriasi“, sako Kembridžo Universiteto medžiagų mokslo profesorius Alan'as Windle'as.

Entuziastų teigimu, kosminiai liftai 1kg krovinį į 35000km orbitinį aukštį galėtų pakelti už 2400lt/kg savikainą; palyginimui naudojant dabartines raketas ši kaina siekia 110000lt/kg. Technologija atvertų galimybes kosminiam turizmui, pavyzdžiui, apsilankymams kosminiame viešbutyje; gerokai atpigtų kelionės į Mėnulį ir gretimas planetas, nes dabartiniai kosminiai laivai didžiausią energijos dalį sunaudoja paprasčiausiai bandydami įveikti Žemės gravitaciją.


Anglies nanovamzdeliai pirmą kartą buvo atrasti devintajame dešimtmetyje; pirmą kartą istorijoje buvo atrasta medžiaga, kuri vienu metu buvo ir lengva, ir tvirta. Tačiau šie nanovamzdeliai buvo per daug nepatvarūs bandant iš jų suformuoti bent kiek ilgesnes gijas. Kembridžo mokslininkai atrado būd kaip apeiti šį trūkumą. „Esminis dalykas yra tai, kad procesas iš esmės paverčia anglį dūmais. Kiekviena dūmų dalelė iš esmės yra ilgas ir plonas nanovamzdelis; jie sukimba vienas su kitu ir sudaro į voratinklį panašią struktūrą. Iš tiesų mes tarsi gaminame elastinius dūmus, iš kurių mes vėliau supiname pluoštą“, sako Windle'as. Jis taip pat įsitikinęs, jog tokia technologija turi didžiulį potencialą - daugelis taikymo galimybių yra gan žemiškos, pradedant neperšaunamomis liemenėmis, baigiant automobiių gamyba. Mokslininkai dabartiniu metu prognozuoja, kad realus kosminis liftas bus sukurtas maždaug 5-10 metų laikotarpyje.


Veržli nanotechnologijų plėtra leidžia įgyvendinti net fantastiškiausius sumanymus. Japonijoje ruošiamasi statyti kosminį liftą, kuriuo žmonės ir kroviniai galėtų pakilti į geostacionarinę orbitą 36 tūkstančių kilometrų aukštyje virš Žemės.

Kosminio lifto projektą įgyvendinti siekiantys Japonijos mokslininkai ir inžinieriai įsteigė „Japan Space Elevator Association“ pavadintą organizaciją. Lapkričio mėnesį Japonijoje ji rengia pirmąją tarptautinę konferenciją, kurioje turėtų būti patvirtintas kosminio lifto statybos projekto įgyvendinimo planas.


Manoma, kad pirmasis kosminio lifto idėją 1979 m. išleistoje knygoje „Rojaus fontanai“ pasiūlė mokslinės fantastikos klasikas Arthuras Clarke‘as. Naujausieji pasiekimai itin tvirtų medžiagų kūrimo srityje priartino jos įgyvendinimą, nors inžinierių ir konstruktorių laukia labai dideli iššūkiai, teigia dienraštis „Daily Telegraph“.
Jo teigimu, Japonijos pasiryžimas skirti 9,25 mlrd. dolerių kosminio lifto statybai įkvėpė ir kitas valstybes: manoma, kad šiuo metu pasaulyje plėtojami bent keli tokio pobūdžio projektai, vieną iš jų vykdo NASA.

„Japan Space Elevator Association“ projektuojamas kosminis liftas į orbitą kiltų iš anglies nanovamzdelių pagamintais lynais. Jie turėtų būti nepaprastai lengvi ir tvirti, kad išlaikytų į orbitą keliamus krovinius ir atvirojo kosmoso poveikį. Projekto vykdytojai mano, kad tokius lynus naudojanti kosminio lifto sistema galėtų į geostacionarinę orbitą kelti ne tik žmones, bet ir didžiulius saulės energijos generatorius ir net branduolines atliekas.

„Liftu į kosmosą galės naudotis kiekvienas – tai bus taip įprasta, kaip ir dabartinės kelionės į užsienį“, – tvirtina „Japan Space Elevator Association“ pirmininkas Shuichi Ono.


Japonijos mokslininkų manymu, tinkamiausia medžiaga, galinti atlaikyti visas keliasdešimties tūkstančių kilometrų kelionės apkrovas, turėtų būti gaminama naudojant anglies nanovamzdelių technologiją. Japonijos Nihono universiteto tiksliosios mašinų gamybos profesoriaus, Japonijos kosminio lifto asociacijos direktoriaus Yoshio Aoki teigimu, tokio lifto lynas turi būti 4 kartus stipresnis už šiuo metu tvirčiausią anglies nanovamzdelių pluoštą, arba 180 kartų stipresnis už plieną. Anglies nanovamzdelių skaidulų stiprumą D. Britanijoje per pastaruosius 5 metus pavyko padidinti maždaug 100 kartų.

Be to, tokie lynai turėtų atlikti ir dar vieną funkciją – tiekti energiją lifto kosminio lifto varikliams. Pasak profesoriaus Y. Aoki, šio projekto rengėjai ketina pasinaudoti itin greitų elektrinių traukinių technologija. „Anglies nanovamzdeliai yra geri elektros laidininkai, todėl mes planuojame nutiesti antrą lyną, kuris kelionės metu tiektų energiją“.

Šiame vaizdo siužete galima pamatyti amerikiečių kosminio lifto viziją:




P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/kosminis_liftas_arteja_link_realybes

Neįtikėtinai gražus fontano šou

Šiuolaikinės japonų technologijos įgalinančios atlikti tokį sunkiai įtikėtina šou su vandeniu Jūs bent įsivaizduojat kokie preciziškai tikslūs turi būti purkštukai, kompiuteriniai paskaičiavimai ir net kiekvieno vandens lašo svoris, bei milisekundinis išpurškimo tikslumas... Awesome


Tradiciškai visus žavintys fontanai vis tik purškia ir vandens sroves formuoja iš pačios į viršų, o tai daug paprasčiau - tereikia pasirinkti reikiamą slėgį ir suderinti su muzika / šviesomis O čia visai kas kita... pabandykit varvinti vandenį iš dviejų pipečių ir pagauti nors kokią sinchroniją tarp dviejų, atrodytų panašių, bet tuo pačiu ir visiškai skirtingų pagal dydį, formą, svorį vandens lašų

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/neitiketinai_grazus_fontano_sou

Milijonierių tauta, arba 100 milijardų už tris kiaušinius

Ar gali taip būti? Pasirodo, gali. Ir dar blogiau. Jei lietuviai save palygintų su kitomis pasaulio valstybėmis, pamatytų, kad jų keikiamas litas laikosi visai neblogai, o už dešimtinę galima nusipirkti duonos ir pieno.

Štai, pavyzdžiui, Zimbabvėje gatvėje išmaldos prašantis valkata turi milijardus. O restorane žmonės išleidžia kelis trilijonus. Bet visa tai ne iš gero gyvenimo, o dėl to, kad šalyje jau kelerius metus siaučia baisi infliacija.


Krizė Zimbabvėje prasidėjo dar 2000-aisiais, kai prezidentas Robertas Mugabe iš baltųjų atėmė žemes ir išdalijo juodaodžiams. Tai buvo didelė klaida. Iškart žlugo žemės ūkis, valstybei įvesta sankcijų, prasidėjo infliacija.

Šiais metais infliacija pasiekė rekordinius 321 mln. proc. per metus. Ar galite įsivaizduoti? 321 mln. proc. per metus. Nedarbas Zimbabvėje siekia 80 procentų. Trečdalis gyventojų jau paliko šalį ir tai dar ne pabaiga.

Infliacija šalyje greitai švęs dešimtmetį. Kas per tą laiką įvyko, labai gražiai atskleidžia pinigų kupiūros, o susidariusi situacija visiems laikams bus įrašyta į pasaulio ekonomikos istoriją.

2007-ųjų metų gruodžio 22 d. šalyje pasirodė 500 tūkst. Zimbabvės dolerių kupiūra. Paskui – 750 tūkst. Sausio viduryje – 10 milijonų. Tokio pinigo vertė – vos 10 JAV dolerių.

Vasario mėnesį išmaldos prašytojams duodavo ne po įprastus 200 tūkst., bet visas 200 tūkst. kupiūrų pakuotes. Balandžio mėnesį Vyriausybė nusprendė – „jei švęsti, tai švęsti“ ir išleido 50 mln. vertės kupiūrą.

Bet infliacija nestovi. Gegužę pasirodė 250 mln. vertės kupiūra. Kainos parduotuvėse: beveik 3 mlrd. už marškinėlius ar kelnes.

Gegužės viduryje pasirodė 5 mlrd. kupiūra. Bet laikas bėga, ekonomika skęsta.

Birželį pasirodė 25 ir 50 mlrd. kupiūros. O liepą dar ir 100 mlrd. pinigas. Ir ką galima nusipirkti už šiuos pinigus? Na, pavyzdžiui, tris kiaušinius...

Namuose neliko vietos dėl pinigų pertekliaus ir tada Vyriausybė atėjo į pagalbą – rugpjūčio mėnesį išleido naujų kupiūrų, nuo senųjų nubraukdama dešimt nulių.

Bet infliacija... Valdžia ir vėl ją pamiršo. Jau rugsėjį už tokią pinigų krūvą galima buvo įpirkti tik keturis pomidorus. Ir vėl pasipylė naujos kupiūros – 20 tūkst. rugsėjo mėnesį, 50 tūkst. – spalį.

Dar tuomet vietos gyventojai juokavo vieninteliai gyvenantys šalyje, kur didžiausia kupiūra – 50 000, o pigiausio tualetinio popieriaus ritinėlis kainuoja 100 tūkst.. Jei 100 tūkst. iškeistume smulkiausiomis kupiūromis po 5 Zimbabvės dolerius – išeitų 20 tūkst. kupiūrų. Vidutiniškai tualetinio popieriaus ritinėlyje yra 72 lapeliai. Vadinasi, Zimbabvėje pinigus naudoti vietoj tualetinio popieriaus 278 kartus naudingiau, nei už tuos pinigus pirkti tą patį popierių.

Deja, pokštas jau paseno, o infliacija vėl auga kaip ant mielių ir jau dabar išleista 100 trilijonų vertės kupiūra. Žinoma, išleista ir smulkesnių nominalų banknotų – 10, 20 ir 50 trilijonų.

Pinigai šioje šalyje taip nuvertėjo, jog vartojami tik oficialiai. Iš tikrųjų visi viską perka už amerikietiškus dolerius. Tiesa, pinigai žmonių sąskaitose yra tik nacionaline valiuta, o pasiimti grynųjų taip pat galima tik Zimbabvės doleriais.
BBC žurnalistai lankydamiesi Zimbabvėje buvo šokiruoti kainų pasiutpolkės. Maisto produktų etiketės parduotuvėse keičiamos kas dieną, o dėl banknotų gausos bankai pritrūko ir grynųjų pinigų, ir vietos jiems saugoti.

Valdžia po ilgų piliečių įkalbinėjimų pagaliau leido padidinti išimamų iš bankomatų pinigų dienos limitą, nes galiojęs anksčiau sudarė tiek, kad vos pakako vienam kepalui duonos.

Šalyje yra kelios įstaigos, turinčios licencijas keisti pinigus į užsienio valiutą, tačiau realiai ir ne visai legaliai žmonės naudoja JAV dolerius, nes taip paprasčiau. Tačiau viešosiose oficialiose įstaigose – vis dar pinigų jūra. Net į restoranus pinigus žmonės nešasi glėbiais.

Šalies Vyriausybė neranda išeities iš susidariusios situacijos, o opozicijos lyderiai kaltina prezidentą. Taip šalyje ir klesti netvarka, kur kiekvienas yra daug daugiau nei milijonierius.



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/milijonieriu_tauta_arba_100_milijardu_uz_tris_kiausinius

Antanas Drilinga - Kol

Kol saulė, kol vėjas,
Kol lietūs žolėj.
Kol stiebias į dangų
Sidabro gėlė.

Kol paukštis padangėj,
O žemėj dangus.
Kol krenta į žemę,
Griaustinis sunkus.

Kol skausmas ir laimė,
Nelaimė greta.
Kol mylinti moteris
Meilės verta.

Kol bręstančių grūdų,
Alsuoja laukai,
Kol bėga per lauką,
Ir laiką vaikai.

Kol žemėje esam,
Dar ne vieni.
Kol aš gyvenu,
Kol tu gyveni.

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/antanas_drilinga_-_kol

„Runkelio“ mentalitetas ir dialogo „kultūra“

Nerangiomis gyvulio manieromis visą Lietuvą išsižioti privertusi kaimenė Vilniuje yra beprecedentis darbo išvargintosios, jo jau senokai nedirbančiosios ar niekad neragavusiosios minios akibrokštas dirbančiai valstybės liaudžiai. Taip, tai pačiai, kuri kasdien moka mokesčius, sunkiai dirba nuo sutemų iki aušros.

Tos pačios, kuri kasdien vairuoja troleibusus, kepa duoną, dėsto paskaitas kolegijų ar universitetų auditorijose, skenuoja prekes prekybos centruose ir šąla prekyvietėse po atviru dangumi.

Ne, tikrai šaliai dirbantieji ir sunkią valandą ją išlaikantieji neturėjo nei laiko, nei ūpo su šypsenomis (!), o vėliau ir kruvinais krumpliais Seimo aikštėje stovėti. Ne, sunkiai duoną uždirbantieji tądien darė tai, ką kasdien daro tūkstančiai į aikštę nesusirinkusiųjų − dirbo.
Į aikštę susirinko nuvalkioti rėksniai ir demagogai, viltį neva praradusieji (ar kada turėjusieji?), rinkimų (kuriuose nesivargino dalyvauti) rezultatais nusivylusieji, aukštojo mokslo neragavusieji ar jį dykai už tos pačios valstybės pinigus gavusieji, mušti, laužyti ir naikinti susirinkusieji. Nei profesinių sąjungų stiprėjimo, nei korporatizmo kūrimosi sugyvulėjusi minia nė nepriminė. Ji priminė badaujančią gyvulių armiją. Badaujančią ne tiesiogine šio žodžio prasme (juk švaistėsi brangstančiais (ir neįperkamais?) maisto produktais), o kultūrine prasme − miniai reikia švietimo.


Runkelio mentalitetu apsišarvojusiai miniai reikia išmokti, ne rėkti, o dirbi, ne klykti, o diskutuoti, ne piktintis, o solidarizuotis, ne kumščiais mojuoti, o į rinkimus ateiti, ne biuletenį gadinti, o į partijų programas, bet ne į veidus įsigilinus balsuoti, ne niokoti, o protestuoti, ne keiktis, o atsiprašyti ir ne sugyvulėti, o ramiai apsvarstyti.

Minia pati nežinojo, ko susirinko. Nelabai žinojo ir prieš ką protestavo. Kvaileckio, Šmirkilo ar Durniausko kviečiama minia protestavo prieš Seimo Pirmininką, Premjerą, Volstrytą, bombardavimus Gazoje, infliaciją, brangų benziną, suvaržytą prekybą svaigiąja mira, dainingą Seimą ar prieš krizę, su kuria Lietuva kol kas tvarkosi dar gana neblogai.

Sugyvulėjusiai miniai buvo nė motais svaidomi maisto produktai, daužomi mokesčių mokėtojų langai, terliojamos sienos, skaičiuojama, jau milijonus siekiantys nuostoliai ar tarptautinė gėda ne tik prieš užsienio kolegas, bet ir prieš save patį, kad tokioje visuomenėje mes gyvename.

„Aukštosios“ politikos chamas Šmirkilas net drįso sau samprotauti, kad neva naujoji Vyriausybė su visuomene neieškojo dialogo, o įžūliai ir banditiškai tai pačiai visuomenei melavęs „politikierius“ su savo klika jau kelerius metus to dialogo „ieškojo“. „Kas ieško tas randa“ pasakojo viena sena reklama apie geltonuosius telefonų knygos puslapius. Tačiau sunkoka rasti tai, ko niekad ir nesivarginai ieškoti.

„Runkelio“ mentalitetas dar beprotiškai gajus besiformuojančioje modernioje visuomenėje, nuolat besikaunančioje su savo provincialumu ir mąstymo ribotumu, kasdien matomiems visur, kur tik akys žvelgia. Šiandieninė Lietuvos visuomenė yra paremta ne bendruomenėmis, o atskirais susvetimėjusiais individais, veikiančiais pragmatizmu grindžiamose grupėse, kuriuos tevienija pigūs merkantilistiniai, „atkato“ saitai, bet ne panašios idėjos ar bendražmogiškos vertybės. Tos pačios idėjos ir tos pačios vertybės, su kuriomis negimstama, tačiau kurios iškristalizuojamos pokalbio, dialogo, konstruktyvaus ir taikaus ginčo metu. Springstančia, trenkiančia neužgydytos skrandžio opos kvapu, burna ir apsiseilėjusiomis lūpomis tėra šaukiama, bet nei klausoma, nei samprotaujama.


Dialogo kultūros nenupirksi, ji neateis nei su struktūriniais Europos Sąjungos fondais, nei su ekonomikos klestėjimu, nei su akcijų biržų šuoliu, it raketa, į viršų. Dialogo kultūra neįgyjama, jos tiesiog išmokstama. Išmokstama, visų pirma, ne išmokus kalbėti, o, atvirkščiai, išmokus klausyti ir išgirsti. Išmokstama tada, kai mąstoma savo galva, kai svarstoma ir abejojama, bet, kai reikia, sutinkama. Išmokstama ir tada, kada reikia paduoti ranką prieštaraujančiajam, jei matoma, kad valstybės ir visos tautos interesai yra nepalyginamai svarbesni, nei opozicinių partijų Seime namų darbai Europos Parlamento ir Respublikos Prezidento rinkimų išvakarėse.

Galų gale, sugyvulėjusi minia yra laisva tik tada, kai visi vienu metu šaukia ir vienas kito negirdi...



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/runkelio_mentalitetas_ir_dialogo_kultura

KASP diena ir NATO medaliai

Šiandien minėjome 18-asias Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metines. Susietai su ta proga čia Kosove buvome apdovanoti NATO medaliais už tarnybą Sutarties ne 5-ojo straipsnio operacijoje Balkanuose










P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/kasp_diena_ir_nato_medaliai

Protesto mitingas: o dėl ko protestuojate?

Na ką, panašu, kad taikaus mitingo surengti nepavyko…

Vis tiek atsirado norinčių užimti Seimą ir pamokyti tuos niekadėjus, kurie skriaudžia vargšus darbo žmones.

… bet man vis tiek nelabai aišku, kodėl tos profsąjungos šiandien protestuoja…


Skaitau „Solidarumo“ puslapį ir aiškinuosi, ko gi profsąjungos siekia. randu štai ką:

- didinti minimalų mėnesinį atlygį;
- stabdyti neapgalvotą mokesčių reformą;
- nenaikinti darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo įstatymo;
- nemažinti Valstybės tarnybos esamo pareiginio atlyginimo bazinio dydžio ir biudžetinio sektoriaus bazinio dydžio;
- nenaikinti pridėtinės vertės mokesčių tarifų;
- apmokestinti nekilnojamąjį turtą, nustatant diferencijuotus tarifus pagal jo vertę ir paskirtį;
- nekurti naujų ministerijų;
- neskaidyti ir neprivatizuoti strateginių LR objektų;
- skaidrumo energetikos kainų struktūroje;
- skubotai neliberalizuoti darbo santykių;
- trišalio socialinio dialogo.

Skaitau ir nelabai suprantu. Kodėl profsąjungos pasisako prieš mokesčių reformą?

Suprasčiau, jei tai darytų muzikantai, žurnalistai, patentininkai, prekiaujantys Gariūnuose, statybininkai, dirbantys pagal verslo liudijimus, didelių įmonių akcininkai, kuriems teks mokėti didesnį pelno mokestį ir didesnį mokestį už išmokamus dividendus…

Bet profsąjungos, kurios vienija darbininkus…

Juk daugumai jų (nes didžioji dalis tikrai neuždirba daugiau nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje) mokesčių reforma yra naudinga. Pajamų mokestis sumažintas, neapmokestinamų pajamų dydis – padidintas.

Taip, PVM padidėjo, bet padidėjo visiems proporcingai, lengvatos panaikintos, bet tai tik į naudą tiems patiems profsąjungų nariams, nes padidės biudžeto pajamos.

Bet protestuotojai kažkodėl tai ragina „nenaikinti pridėtinės vertės mokesčių tarifų“. O kuriuos tarifus panaikino? Aš bent negirdėjau…

A, taip, profsąjungos dar ragina „nemažinti Valstybės tarnybos esamo pareiginio atlyginimo bazinio dydžio“. Keista – šiaip tai visi piktinasi, kad Seimo narių, ministrų, teisėjų bei valdininkų algos per didelės. O čia – še tau: norime, kad nemažintų…

Tiesa, mitinguotojai dar neša plakatus, kuriuose teigiama „LEO – amžiaus afera“. Man asmeniškai labai smalsu, kodėl jie tai suprati tik dabar. Gal minioje daugiau proto?

Nepykit mielieji, bet protestuoti reikia žinant dėl ko protestuoji. Antraip viskas tampa farsu…



Ir žiūpsnis blaivios minties - "Mitinguotojo dienoraštis"

„Ir aš ten buvau, dainas dainavau, langų nedaužiau“, – sako šiandieninio mitingo dalyvis Simonas Jatkonis. Alfa.lt skelbia jo vienos dienos dienoraštį, kuriame – įvykiai paprasto žmogaus akimis.

Du skirtingi mitingai: viename aš buvau ir su šypsena protestavau, apie kitą sužinojau tik interneto portaluose. Vienas prasidėjo ir tęsėsi su daina, kitas prie Seimo baigėsi idiotų triumfu.

Pradžia: grėsmės nuojauta

Prieš eidamas į mitingą užsukau į Gedimino pr. esančią „McDonalds“ užkandinę. Nuotaika pakili, nors viduje kirba nemaloni nuojauta. Vis tik interneto platybėse daug bjaurių komentarų buvo prirašyta. Na, bet aš gi tikiu, kad lietuviai – protingi žmonės – kvailysčių nedarys.

Pavalgyti užsuko ne vienas būsimas mitinguotojas. Su pardavėju kalbasi jo draugas: „Oho, kiek policijos gatvėse. Nu, čia bus.“ Abu juokiasi. „Tai ką, su vaiku eisite į mitingą“, – draugo klausia pardavėjas. „A ko jau ne“, – atsako ant rankų sūpuodamas kūdikį vaikinas. Džiugu, žmonės šeimomis, su vaikais eina nuomonės išreikšti. Smagu ir jauku.

Užvalgau ir einu į gatvę. Prie įėjimo kalbasi trys stambaus sudėjimo pliki vyrukai: „Tuoj eisim, sulaukiam Hitlerio ir einam“, – neramiai atkreipiu dėmesį į nacistines pravardes. „Nieko, viskas bus gerai. Mūsų policija patyrusi ir profesionali, o ir mitingą organizavusios profsąjungos tvarkdarių būrius paruošė“, – tikinu save.

Daina – mūsų ginklas

Traukiu Gedimino prospektu. Klausausi muzikos. Pagalvoju, jog vis tik įdomu, ką žmonės aplink šneka. Išjungiu muziką ir ištempiu ausis.

Nuo Seimo pusės sklinda muzika (kažkas iš „balių“ repertuaro). Šalia einančios vyresnio amžiaus moterėlės kalbasi. Viena: „Nieko aš nebijau. A ko jie čia tą muziką leidžia? Kalbėt reikia, o ne muzikuot“, – piktokai rėžia moteriškė. „Tai žmones linksmina, kalbės vėliau“, – ramina kita. Šypteliu ir einu toliau.

Prie Seimo susirinkusi minia. Nuotaika smagi, groja juokinga „balių“ muzika. Daugelis šypsosi. Minia su plakatais ir vėliavomis kartais skanduoja šūkius ir švilpia. Mitingo organizatoriai taria trumpą prakalbą ir pakviečia visus eiti link vyriausybės.

Priekyje žengia profesinės sąjungos, po to visi kiti. Einame kartu. Dalis mitinguotojų lieka ir neina iš paskos. „Keistuoliai kažkokie“, – pagalvoju.

Einame prospektu. Smagu visai. Visi šypsosi. Juokaujame. Ant pastato stogo statybininkai žiūri į eiseną, šalia einantys senukai juokauja, jog snaiperiai. Kartais švilpiam. Priekyje einantys „Mažeikių naftos“ profesinės sąjungos nariai pradeda dainą „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“. Padainuojam. Vėl pašvilpaujam. Vienas senukas, sako: „Na va, priekiniai dantys per silpni, neišeina švilpti, išties krizė“, – visi kikename.

Einame pro policininkus – šypsosi. Nuotaika smagi. Nežinia, kas turi įvykti, kad tokia minia pradėtų siautėti.

Demagogija prie vyriausybės

Pagaliau pasiekiame vyriausybę. Minia gerokai mažesnė nei prie Seimo. Prasideda kalbos. Vienas po kito įvairių profesinių sąjungų atstovai rėžia kalbas. Poezija, pasipiktinimas „vagimis“ ir t. t. ir pan. NUOBODYBĖ.

Neinu atgal į darbą tik iš solidarumo. Bet žymiai smagiau būtų stovėti, jei jie nekalbėtų. „Vertėtų mitingų organizatoriams prašyti viešųjų ryšių specialistų ar žurnalistų pagalbos ruošiant kalbas“, –išeitį mitingų organizatoriams randame su draugais.

Pradeda kalbėti kažkoks vyriškis. Ojojoi, tokių nesąmonių senokai negirdėjau. „Ar norite, kad jūsų vaikus auklėtų pederastai ir lezbietės“, – nuo tribūnos šaukia jis. Nušvilpiame homofobą ir kai anas klausia, ar jam jau užtilti, su didžiu entuziazmu tariame „TAIP. Jau užtilk“.

Ant „bačkos“ lipa studentų sąjungos atstovas. Jaunuolis jaudinasi, bet kalba protingiau už prieš tai buvusius kolegas. Na, laikas į darbą. Atsisveikinu su draugais ir traukiu darban.

„Ačiū“, kad sugadinote mitingą

„Ar gyvas? Ar sveikas? Viskas gerai?“, – kiek persigandę klausia kolegos. Išpučiu akis: „O kodėl turėčiau būti negyvas? Taigi taika ir ramybė.“ Užtenka užeiti į internetinį žinių portalą ir suprantu, kodėl jie jaudinosi...

Vienas pareiškimas ir du klausimai:

Jūs, kurie surengėte riaušes, niekšai ir kvailiai. Jūs neatstovaujate 7000 žmonių, susirinkusiems į taikų mitingą. Jūs atstovaujate tik savo kvailumui ir bukam pykčiui.

Kodėl jie tai daro?

Kodėl policininkai turi kovoti, o ne šypsotis?


P. S. Dalis žmonių šią savaitę labai agitavo prieš mitingą. Kiekvienas turi savo poziciją. Tačiau labai graudu, kad kai kurie dabar džiaugiasi savo „teisumu“. „Va, matote, įvyko riaušės – visi jūs idiotai ir bolševikai, kurie ėjote į mitingą.“

7000 žmonių atėjo į taikų mitingą, keli šimtai kvailių viską sugadino. Nematau kuo džiaugtis.



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/protesto_mitingas_o_del_ko_protestuojate

E. Lucasas Lietuvą ragina neverkti dėl praeities ir pradėti veikti

Kol Vilniuje vyksta, mano požiūriu, kvaili ir beprasmiai mitingai (langų daužymų dar niekad niekas nieko nepasiekė ir tuo labiau pinigu nesutaupė... jau geriau tie 7000 būtų šiandien dirbę, tai ir sau ir valstybei butu uždirbę o ne eikvoje tvarkdariu lėšas...), perkopijuoju gerą interviu su garsiu žurnalistu ir mūsų kraštų geopolitikos žinovu E. Lucas`u:

Lietuvoje ne pirmą kartą viešėjęs britų žurnalo „The Economist“ žurnalistas Edwardas Lucasas Rytų Europą įdėmiai tyrinėti pradėjo devintojo dešimtmečio viduryje. Nuo 1998-ųjų ketverius metus vadovavęs žurnalo biurui Maskvoje, 46 metų žurnalistas puikiai išmano Europos santykius su Rusija. Per vizitą Vilniuje lrytas.lt žurnalistui jis priminė, kad nepriklausomybės aušroje Lietuvos žmonės išgyveno baisesnius sunkumus negu ekonominė krizė.

Pokalbio metu, kaip ir savo knygoje „Naujas Šaltasis karas: Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams“, E.Lucasas tikino, kad dėl Lietuvos bėdų kaltų reikia ieškoti ne tik Rusijoje. Anot jo, kai kurias problemas išduoda švilpiantys lietuvių langai.


- Bendraudamas su kolegomis Lietuvoje jūs iškėlėte mintį, kad posovietinėms šalims daugiau žalos pridarė ne Rusija, o korumpuoti politikai. Ką turėjote galvoje?

- Kalbėjau ne vien apie Lietuvos problemą. Korupcija - visos Rytų Europos ir, tam tikrais atvejais, Vakarų problema. Kenksmingas korupcijos ir nekompetencijos mišinys ypač aiškiai atsiskleidė dabar, kai vyksta energetikos krizė.

Per pastaruosius 15-16 metų Lietuva ir kitos šalys turėjo daug galimybių išspręsti energetikos klausimus, tačiau taip nepadarė. Mintyse liko suskystintų gamtinių dujų terminalas ir elektros tiltas. O dabar perkate brangias rusų dujas, deginate jas dėl šilumos, kurią išleidžiate per kiaurus langus.

Kalbant apie korupciją, teisėsaugos institucijoms Rytų Europoje tikrai yra daug darbo. Jūsų STT taip pat surinko nemažai medžiagos apie žemės grobstymą bei kitus nusižengimus, ir tai pasiekė teismą. Telieka laukti sprendimų.

Vis dėlto nerimą man kelia ne kriminalinio pobūdžio korupcija, o kiti būdai, kaip rusų pinigai patenka į užsienio šalių finansų sistemas. Pavyzdžiui, mano gimtajame Londone leidome plauti rusų pinigus, neužtvėrėme kelio „Rosneft“ kompanijai, pavogusiai turtus, kurie buvo „Jukos“ akcininkų nuosavybė. Man labai pikta, kad leidome tam atsitikti.

Savo knygoje aš labiau kritikuoju Vakarus negu Rusiją.

Pagalvokime, ar galima kaltinti lietų, kai lašai ima skverbtis pro kiaurą stogą? Turiu galvoje, kad mūsų stogas yra energetinis saugumas, politinės sistemos atsparumas korupcijai ir finansinės sistemos gebėjimas neįsileisti „purvinų“ pinigų. O jeigu čia atsiveria silpnos ir pažeidžiamos vietos, tai nereikia stebėtis, kad Rusija tuo naudojasi. Viskas priklauso nuo mūsų pačių - jeigu būtume stiprūs, tai Rusija nieko nepeštų.

- Žinote, tokiais atvejais kartais pasigirsta gaidelių, kad mes esame silpni, neturime patirties, o mūsų demokratija yra labai jauna ir dar nesusiformavusi.

- Atsiprašinėti lengva. Norėdamas pasakyti, kad kažko nenori ar negali padaryti, visada rasi pasiteisinimą. Gali sakyti, kad nedarome to, nes esame šaltas kraštas, neįstengiame ano, nes pas mus per karšta. Vieno negalime daryti dėl kalnų, o antro - dėl lygumų.

- Tačiau ar politikai nepervertina Rusijos galios norėdami paslėpti savo pačių klaidas?

- Lietuva nėra bejėgė. Buvau Vilniuje 1990-1992 metais ir prisimenu, kaip Lietuvai nusipelnė Islandija. Manau, kad tam tikra prasme Lietuva lygiai taip pat pasitarnavo Gruzijai. Jūs gruzinams tapote Islandija. Lietuva buvo vienintelė ryžtingą žingsnį žengusi šalis.

Esu tikras, kad bet kuris lietuvis, per dvidešimt ateinančių metų nuvyksiantis į Gruziją, ten bus vaišingai sutiktas - vietinis žmogus jums būtinai nupirks išgerti. Toks Lietuvos žingsnis buvo labai drąsus ir, be abejo, brangiai jums kainavo - tai erzino Rusiją, skatino Vakarų kritiką. Žinoma, buvo galima rasti priekaištų ir klausti, ar sumanymas buvo tinkamas, ar jis buvo gerai įgyvendintas, tačiau faktas lieka faktu - Lietuva užėmė tvirtą poziciją ir dėl to jus visada prisimins.

Tuo metu kitos šalys, kurios turėjo palankesnes sąlygas pareikšti valią Gruzijos naudai, nusprendė nieko nedaryti. Manau, kad jos dėl to turėtų jausti gėdą, o Lietuva - lengvą pasitenkinimą.

- O kaip vertinate pasiūlymus Lietuvai pamiršti istorines nuoskaudas ir veikti pragmatiškai?

- Manau, kad turite būti ir principingi, ir pragmatiški. O tai vienas kitam neprieštarauja. Galiu pateikti Lenkijos pavyzdį. Lenkai nepamiršo Katynės žudynių: nužudytųjų šeimos vis dar siekia gauti kompensacijas, bet tuo pačiu metu Lenkija stengiasi sušvelninti santykių su Rusija temperatūrą, išspręsti kitus rūpimus klausimus.

Kai susitelki į tikrai aktualius dalykus, gauni daugiau ir neatrodai kaip „iPod“ grotuvas, kuriame sukasi tik viena melodija. Lenkai elgiasi labai tinkamai. Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis stengiasi atstatyti pagarbius santykius ir su Rusija, ir su Vokietija, o kartu jis pripažįsta, kad yra didelių nesutarimų konkrečiais klausimais. Tačiau kitais klausimais jis ieško sutarimo ir gerina santykius. Nemanau, kad kas nors galėtų kaltinti R.Sikorskį prorusiška kryptimi.

Nauja Lietuvos vyriausybė irgi turi pakankamai erdvės temperatūrai sušvelninti, neaukodama vertybių ir išlaikydama principus.

Kalbant apie saugumą - jis priklauso ne tik nuo Lietuvos. Svarbu, kad NATO būtų stipri, sklandžiai veiktų ES, o jūs turėtumėte gerus santykius su tokiomis šalimis, kaip Švedija, kuri, net ir nebūdama NATO nare, kariniu požiūriu yra svarbi.

- Lietuva stengiasi būti aktyvi - remia Gruziją, Ukrainą. Dabar Kijevas dėl dujų įsivėlė į sudėtingą ginčą su Maskva. Kaip tai paveiks Lietuvą?

- Ukrainoje tvyro didžiulė sumaištis ir netvarka. Kitur Rytų Europoje tokios nerastume, net Latvijoje. O Ukrainai draugų reikia. Lietuva, Lenkija, Čekija ir kitos šalys kiek gali turi paremti Ukrainą, kuri atsidūrė labai sudėtingoje padėtyje.

Taip pat manau, kad iš dujų ginčo galima pasimokyti. Turite suvokti, į kokią padėtį pakliūsite, kai Ignalina metų pabaigoje bus uždaryta. Būsite priklausomi nuo rusiškų dujų. Liko vienuolika mėnesių, per kuriuos jums reikia sudaryti susitarimus, energijos taupymo projektus. Lietuva energiją menkai tausoja.

Mane vis dar stebina namai ir biurai, į kuriuos užsukęs matau seno tipo langus, lengvai išleidžiančius šilumą.

Nors liko vos vienuolika mėnesių, bet tai - jūsų laikas veikti ir keisti padėtį.

- Bet štai Slovakija ir Bulgarija neseniai pareiškė, kad atnaujins uždarytų atominių elektrinių veiklą.

- Nemanau, kad jos taip padarys. Tai jos pasakė iš nevilties ir sumaišties, kuri dabar tvyro. Tokiais pareiškimais politikai daro didelę klaidą, nes kuria klaidingus lūkesčius. Slovakams reikėtų pasinaudoti kaimynų čekų patirtimi - Čekija nutiesė dujotiekio jungtį su Vokietija. Neabejoju, kad Slovakija šiuo metu dėl to graužiasi.

Dabar reikia imtis skubių ir efektyvių sprendimų, kurie yra brangūs tiek finansine, tiek politine prasme. Šiuos uždavinius reikėjo spręsti prieš 5 ar 10 metų.

- Vadinasi, mes esame praeities įkaitai?

- Ne, toks požiūris yra visiškai klaidingas. Jūs patys sau leidote atsidurti tokioje padėtyje. Pavyzdžiui, Estija nutiesė elektros tiltą į Suomiją. Lietuvoje jūs laiku pasistatėte Būtingės terminalą. Kitaip „Mažeikių nafta“ dabar būtų tik krūva metalo laužo. Tuo metu šalis turėjo ir laiko, ir pinigų daryti tai, kas būtina. Taip pat reikia elgtis ir dabar.

Šiuo požiūriu jūs galite turėti naudos iš Kaliningrado, kurio energetikos sistema yra priklausoma nuo Lietuvos. Jeigu Rusija sumanys ką nors bloga padaryti jums, nuo to kentės ir Kaliningradas. Tai suteikia Lietuvai šiokią tokią derybų poziciją.

Tačiau sukurti bendrą Baltijos šalių energetikos sistemą reikia nedelsiant. Atvykau į Lietuvą 1990 metais ir jau tada (o 1991 metais - tai jau tikrai garsiai) žmonės kalbėjo apie energijos tiltą su Lenkija ir naują atominę jėgainę Ignalinoje. Praėjo 17 metų, o jie vis dar kalba. Tai skandalas.

- Dabar juk pasaulinė krizė. Vyriausybė kalba apie pinigų stygių.

Užtat pasiteisinimų stygiaus niekada nebūna. Iš tikrųjų Lietuva yra patyrusi daug baisesnių krizių negu ši. Po 1990-ųjų ėję metai buvo daug sunkesni. Jus spaudė blokada, visiškai žlugo eksportas. Per trejus metus jūs sugebėjote įspūdingai persiorientuoti.

Posovietinės šalys yra patyrusios didelių ekonomikos sukrėtimų. Nė viena Vakarų valstybė nėra patyrusi tokio ekonomikos sukrėtimo, kaip jūs prieš 17 metų. Vakaruose kažką panašaus gali prisiminti tik žmonės, gimę prieš 1930 metus.

Aš nesakau, kad esama padėtis yra maloni, bet tam tikra prasme esate geresnėje pozicijoje, nes esate patyrę ir užgrūdinti.

- O kaip pasaulinė krizė paveiks Maskvą?

- Daugumai Kremliaus sumanymų didelių pinigų nereikia. Pavyzdžiui, papirkti vieną ar kitą Vakarų politiką pakanka kelių milijonų. Juk rusai bankuose vis dar turi 400 mlrd. dolerių. Jų rūpestis yra nesklandumai viduje - nedarbas, rublio nuvertėjimas ir šių bėdų įtaka politikai.

Juk čekistai, KGB žmonės, prasimušė į valdžią po ekonominės krizės, todėl dabartinėms permainoms jie yra politiškai jautrūs. Įmanoma, nors nepanašu, bet įmanoma, kad jie pasuks reformų keliu - išardys ekonomikos monopolius, spręs korupcijos problemą, sumažins tarifus, pagerins investavimo klimatą, atgaus pasitikėjimą ir atitrauks valdžios ranką nuo ekonomikos.

Tai įmanoma. Ir to nori Igoris Kudrinas, Germanas Grefas, Igoris Jurgensas bei kai kurie kiti D.Medvedevą supantys žmonės.

Bet panašiau, kad Kremlius pasuks į kitą pusę. Daugiau kontrolės. Daugiau politinių represijų ir, ko gero, daugiau nuotykių užsienyje. Juk iš konflikto su Gruzija arba su Ukraina yra naudos - galima skelbti, kad ten giname rusus ir savo nuosavybę, nesitaikstome su tuo, kad Ukraina vagia, o Gruzijoje siaučia fašistai. Priešą rasti lengva, o po to tereikia pranešti, kad nuo jo giname Rusiją.

- Ar per sunkmetį nekyla grėsmė pačios Rusijos vientisumui?

- Galbūt. Šioks toks nedidelis klaustukas dėl Rusijos, kaip vientisos federacijos ateities, yra. Jeigu Rusija ir toliau vykdys represijas ir ekonomikos kontrolę, tai padidins skilimo riziką. Nemanau, kad tai tikimybė. Manau, kad tai - galimybė.

Kalbant apie Lietuvos valdžios veiksmus ir reakciją į padėtį, galvoju, kad šios vyriausybės programa yra teisinga. Kieta ir skausminga, bet, mano nuomone, tinkama. Tai beveik vienintelė išeitis.

- Tačiau Lietuvos valdžioje sėdi žmonės, kurie atėjo iš pramogų verslo, pavyzdžiui, Seimo pirmininkas. Kokia jūsų nuomonė apie tai?

- Žmonėms paprasčiausiai įgriso politikai. Todėl kiekvienas, kuris patraukia protesto balsus, gali tikėtis sėkmės. Vis dėlto mane džiugina, kad balsai atiteko šiai (Tautos prisikėlimo - aut.) partijai, o ne V.Uspaskicho ar R.Pakso partijoms. Tai ne pats blogiausias rezultatas. Kitaip tariant, kaip galimas scenarijus dabartinis buvo vienas iš geriausių.

Manau, kad Lietuvos vyriausybė gali pateikti žmonėms atsakymus į klausimus.

Reikia pripažinti, kad jūsų Vyriausybė turi aukštą ekonomikos kompetencijos lygį ir gerą programą. Galbūt jiems reikėtų daugiau dėmesio skirti komunikacijai, bet aš, kaip „The Economist“ žurnalistas, turiu pasakyti, kad tai - vienintelė viltis.

Tiesą sakant, niekada nesupratau, kodėl buvo sukurta tiek mokesčių lengvatų. Žymiai geriau turėti mokesčius be jokių išimčių. Taip tiesiog paprasčiau - net ir tiems, kurių neištinka krizė.



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/e_lucasas_lietuva_ragina_neverkti_del_praeities_ir_pradeti_veikti

Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas

Trumpas klipas apie Inzinerijos batalioną. Muzika: Airija - Kasdien i karą.



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/juozo_vitkaus_inzinerijos_batalionas

Motosafaris Hurgadoje

Paskutinio ryto prieš baigiant atostogas ir grįžtant į Lietuvą taip pat veltui nepramiegojome - kėlėmės 4.50 ir 5.20 jau užmiestyje sėdomės ant keturračių motociklų ir leidomės į kelione "dykuma"


Pirmi 20 km lėkimo nemažu greičiu bene aklinoje tamsoje ir toks visiška bekelia kėlė šiek tiek šiurpą Na ok ok, šiurpą realiai kėlė ryto žvarba greičiausia Pravažiavus apie 30 km pasiekėme priekalnes kur tarp kalvų mažiau vėjuota, o ir brėkšti rytas pradėjo, atsibudome, tad pradėjome jausti malonumą iš šios paskutinės "avantiuros"

Mus vedęs gidas sakė, kad čia vienintelis medis savarankiškai sugebantis išgyventi nemažoje dykvietėje aplink. Žavu


O čia nusifotkinom prie totalaus kičo - a la tikro beduino kaimo Mes tai individualiame safaryje, tad važiuojam ir veikiam ką norim, bet kai vargšai paprasti turistai po kelių valandų bus didelėmis grupėmis su analogiškais keturračiais "safarinsis", tai jie bus vedami numatytais maršrutais ir čia beduinai jiems rodys cirką iš savo "tikrosios" buities - kaip kepa duona, verda arbatą ar rankdarbiais užsiima O paėję už kampo kalbėsis mobiliais telefonais...


Pagaliau svarbiausias tokio ankstyvo kėlimosi tikslas - tekančios saulės pasitikimas dykumoje Gržožis...




Čia palypėjus ant gretimos uolos pavyko pagauti gana įspūdingą kadrą...


Nufotografuoti apačioje likusius bendrakeleivius...


Ir būti jų nufotografuotam kai fotografuoju


Kelionė atgal į miestą


Ir jau po dušo ir apsitvarkymo paskutiniai šių atostogų pusryčiai Egipte. Laukiam lėktuvo ir skrendam į Lietuvą, kur sniegas ir šaltis... net keistą Na nieko, bus maloniau pavasarį vėl sugrįžti čia jei viskas ok O dabar tikiuosi, kad labai savo pasakojimais neįgrisau..? ir iki



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/motosafaris_hurgadoje

Paskutinė nardymų diena

Išaušo paskutinė nardymo diena ir... visai negailą Ne todėl negailą, kad būtų nepatikę ar dar kas negerai Ne... patiko viskas labai, todėl ir negailą. Tiesiog kažką tokio pabaigęs pradedi skaičiuoti dienas, planuoti kaip vėl sugrįši ir viskas iš naujo bus super Žinoma paprasčiau būtų pasakyti "nenorių išvažiuoti - lieku čia", bet tai kvailą. Neišvažiavęs negali sugrįžti į ten, kur gerai Ir jei gyventum ten kur gerai ir nuolat veiktum tai kas patinka, įtariu, kad tai nebeteiktų tiek džiaugsmo ir emocijų Na bet gana čia filosofuoti - pasidžiaukim paskutiniais šių atostogų nardymo kadrais nes kiti geriausiu atveju bus po kokių 3-4 mėnesių tik


Šįkart švartavomės ir nardėm TAIP arti kranto, kad tam tikru kampu padarius fotografiją gali atrodyti, kad esame sausumoje Šalia paplūdimiu vaikšto poilsiautojai, už kelių metrų plaukioja "snorkelintojai", o šalia mūsų rifas ir staigiai gilyn žemėjantis povandeninis skardis, kad net truputi nejauku buvo plaukioti šalia bedugnės...


Bet tai pamatysime tik šiek tiek vėliau, o norint pamatyti reik pirma bent į vandenį įšokti (dugno žemėlapio studijavimas nesiskaito )


Pasitikrinti savo ir "buddy`džio" įrangą, gauti nurodymus iš vedančio instruktoriaus ir pasinerti...


Šiandien jūra taip pat priėmė labai maloniai ir įspūdingai, matėme daug gražių dalykų, kaip, kad ši jūros žvaigždė! Manote, kad vėl Aurelijus liko krante ir todėl jūroje daugiau ko pamatėme? Tikrai taip


Mano mergaitė... ji tai tikrai sakė, kad pasiliks ten... labai jau pritapo po vandeniu



Už kantrybę nekvėpuoti ir ramiai nusileisti arti buvau apdovanotas galimybę padaryti gražią mėlyntaškės rajos foto iš arti


Šiek tiek pozavimo Na ir aš jau visai neblogai aklimatizavausi po vandeniu Vis tik ore (po parašiuto kupolu ar ant kokio statinio sienos kabėdamas virvių pagalba) jaučiuosi kur kas geriau ir laisviau... oras mano tikroji stichija Bet ir čia nepalyginamai su pirmomis dienomis geriau. Svarbiausia, kad gerokai prasivalė sloga ir dabar kur kas mažiau skauda pasineriant, mažiau tenka nervintis ir eikvoti orą. Taipogi įpratau be ypatingų pastangų išlaikyti neutralų plūdrumą ir šiaip neeikvoti energijos bereikalingiems judesiams rankomis ar kojomis, tad nardymą galimą sakyti prisijaukinau taip pat ir galiu įrašyti į kolekciją, gertą kitų įvairių hobių ir patirčių



Labai labai gražus mažas koralas... fotografija neperteikia tų spalvų ir grožio realiai, bet vis tik...


"Kovinis plaukikas - laivo abordažas" Joke


Šiandien laive išsilaikėm ir 40+ teorinių klausimų egzaminą, tad grįžus į krantą mums buvo įteikti kurso baigimo pažymėjimai ir pirmosios narų (CMAS*) lizcenzijos, suteikiančios teisę savarankiškai nuomotis įrangą ir nardyti bet kur pasaulyje, gylyje iki 20 m Na mano asmenine nuomone tai nieko ten tokio dar kol kas ir neišmokome, tad būtinai norisi grįžti ir tęsti CMAS** ir CMAS*** kursus perspektyvoje, kad išmokti patiems orientuotis po vandeniu, pasiskaičiuoti sroves, gylius, laikus ten visokius, nardyti naktį ir t.t. Žodžiu dar daug dalykų šaunių laukia, tikėkimės, netolimoje ateityje



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/paskutine_nardymu_diena

Kairas

Ir štai bemiegė naktis kelyje į Kairą... Nesuprantu kaip įsigudrina modernų autobusą 500 km vairuoti 7+ valandas, kai tuo tarpu lėktuvai į Ameriką per tą patį laiką nuskrenda Prastai sureguliuoti kondicionieriai, verčiantys kaisti arba šalti, sėdynės nepatogios kaip ir bet kokiame kitame pasaulio autobuse ir visai nesvarbu koks naujas ir modernus jis būtų... Žodžiu, kelionė gavosi tikra kančia. Eilinį kartą patvirtinome savo nuostatą, kad jei nėra pinigų už ką skristi, tai geriau nekeliauti visai, nes mūsų nuomone tokie dalykai kaip "kelionės autobusu po Europą už 999 lt" - turėtų būti įtraukti į baudžiamąjį kodeksą ir taikoma ypatingai blogiems žmonėms kankinti

Na, bet šiaip taip atvažiavome ir Kairo priemiesčiai pasitiko savo lūšnynais - "samastroikėm" - tai toks "stebuklas", populiarus daug kur musulmonų pasaulyje, kai tėvai pastato namo pirmą aukštą, sūnūs ir kiti giminės su laiku prisistato vis po aukštą ar dar kokį "architektūros stebuklą" prilipdo ir taip dygsta namas Gido informacija pasiekusi mūsų ausis, kad šiuo metu Kaire taip gyvenančių priskaičiuojama iki 18.000.000... t.y. x5 kartus daugiau viename mieste nei visoje Lietuvoje


Pirmas kelionės tikslas - Nacionalinis Egipto istorijos muziejus! Man, kaip aistringam istorijos mėgėjui, tai ypatingas apsilankymas, apie kokį dar atrodo taip nesenai, prieš kokį 10 metų - mokyklos laikais, negalėjau net pasvajoti... kad iš vis kada nors aplankysiu Egiptą ir šį knygose aprašytą ir fantazijose pieštą muziejų, Tutanchamon`o (Tutanchaten`o) ir kitų faraonų relikvijas regėsiu per pusmetrį...

Gaila, kad viduje draudžiama fotografuoti ir neturiu Jums kaip parodyti tų įstabių kolekcijų, pasakojančių 5000 metų istoriją... Na, tikėkimės, kad ir kiti, kurie lankotės mano blog`e ir turite panašių pomėgių ar svajonių kaip aš, taip pat sėkmingai jas įgyvendinsite per gyvenimą ir pamatysite dar ne tai


Po dviejų valandų, praleistų muziejuje, sekantis kelionės "taškas" pagal programą numatyta aplankyti "Vietinį kvepalų fabriką" Va čia ir yra blogis bendrųjų turistinių ekskursijų, kur daugiau ar mažiau esi susaistytas su grupe ar dar blogiau - esi tempiamas lankyti objektų aktualių ne tau, o kelionės organizatoriui - šiuo atveju ten yra aiškūs "TezTour" finansiniai interesai - turistus užvežti "apsishopinti" į tą "fabriką" Na, ką padarysi... ir mes ten buvom, su visais klausėmės prakalbų, be perstojo byrančių iš talentingos pasakotojos, tinkančios į sektų verbuotojus, burnos, uostėm ir pirkom visokius ten tuos kvapus ir t.t. Gerai, kad nedideliais kiekiais, simboliškai, nes šiaip yra tekę girdėti iš draugų, kad ten užliūliuoti pasakotojų nemažas sumas paliko, vos ne puslitriais į Lietuvą vežėsi tų "stebuklingų" kvepalų ir likdavo gan nusivylę


Na, ir pagaliau judame į manau daugeliui svarbiausią kelionės tikslą - Gizos rajoną su vienu iš pasaulio stebuklų - piramidėmis


Pabirę iš autobuso turistai įninka į foto kadrų gaudymą iki koktumo nuvalkiotais kampais - "aš ir piramidė", "laikau piramidę delne", "laikau ranką virš pirmidės" ir t.t. Na pajuokavom ir mes kelis kadrus... bet šiaip tai stengiausi pagaudyti fotografijas kitais rakursais, be žmonių ir t.t., kad visiems Jums būtu įdomu, o ne tik man ir mano draugei


Iškart skubiai atsiskyrėm nuo gido ir grupės, kurią sistemingai ėmė tiesiogine to žodžio prasme PULTI vietiniai "geriausių vietų ir kampų nusifotografuoti" žinovai, apskretusių kupranugarių siūlytojai ir visokie kitokie bakšiš`o kaulytojai Šiek tiek anksčiau autobuse gidas pasakojo istorijų, kaip jie siūlo atsisėsti ant to kupriaus, nujodo gana toli į dykumą ir gąsdina mauglius turistus, kad duotų $100, nes kitaip negražins atgal... Žodžiu, pasukome savais - tyrinėtojų keliais, kuriuose potencialiai gali pasitaikyti kyštelėti galvą į kokį užkaborį ir pamatyti kažką daugiau, nei numato standartinis turas standartiniams turistams



Pakeliui leidomės į vienos iš mažųjų piramidžių (Karalienės Henutsen, gyvenusios 4500 metų atgal kapavietė) laidojimo kameras. Tikrai sudėtingas reikalas dideliam žmogui ropoti siauru koridoriumi 45 laipsnių kampu žemyn vedančiais "laiptukais" Bet tikrai verta... pabuvojęs tokioje vietoje visai kitaip supranti piramidžių masę ir didybę , įvertini tų laikų architektūrinius pasiekimus ir kapavietės slogutį...


Išlipus į dienos šviesą ir šilumą tęsiam kelionę pro nuošaliau likusius griuvėsius, mumifikavimo kambarius ir kitus statinius bei jų likučius, nes ten kur kas įdomiau apsižiūrėti nei tiesiog nusifotografuoti prie "Cheopso ir dar ten kažkokių dviejų piramidžių"



Pozavimas... pozavimas... pozavimas...



Už mūsų plytinčios dykumos - va tikras grožis! Ne su piramidėm lyginu, aišku, bet šiaip kaip kraštovaizdis tai man labai patrauklūs tokie, atrodytų, neaprėpiami toliai... Daug vietos minčių polėkiui, laisvei


Trys didžiosios piramidės nufotografuotos iš atokiau esančios apžvalgos aikštelės... Žinot, kiek užtruko pagauti tokį kadrą, kur nevažiuoja tokia judria gatve joks turistų autobusas, nejoja jokie kupranugariai ir nevaikšto kadre jokie turistai ar beduinai, nors šiaip ten visa aplinka, tiesiog atrodytų - pastovus skruzdėlynas... ??


Na ir paskutinis pusvalandis Gizoje - žinoma garsiausio pasaulyje benosio - Sfinkso, vizitacija


Nors man, pvz, daug įdomiau buvo išgirsti istoriją buvusiuose faraonų mumifikavimo ir paruošimo laidoti rūmuose, nei tiesiog nusifotografuoti prie Sfinkso Viena tos istorijos dalis - moderni, apie tai, tik nenuklausiau kame "šaknys" to prietaro, bet žmonės dabar meta ten į vieną tokią duobę pinigus "sėkmei" Replikavom juoko forma bet tikrą dalyką - kad sėkmė dėl tų pinigų tikrai aplanko, bet ne juos metančius, o muziejaus darbuotojus, vakarais susirenkančius iš ten apvalią sumele Vien kiek nufotografavau tai kelios dešimtys dolerių susidarytų... o juk algos ten pas juos tik apie $200 per mėn tai toje duobėje - tikri lobiai ir taip kasdien


Na, o mudu laimingiausi ir be prietarų ar pinigų Tiesiog dėl vienas kito




P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/kairas

Ketvirtoji nardymų Raudonojoje jūroje diena

Už šia dieną bus mažiausia nuotraukų ir rašymo Juk vis tiek būtų viskas daugiau mažiau panašu - atsikėlėm, susirinkom į laivą, išplaukėm, nardėm, grįžom Žinoma, buvo kitos nardymo vietos, šiek tiek kitokie plaukimai ir pan., bet vis tik viskas bene taip pat, kaip ir vakar ar užvakar... Ne... tikrai neteigiu, kad nardymas tapo monotonija Mums tai buvo linksma / įdomi / naudinga ir dar visokia kitokia diena, tačiau nusprendžiau Jūsų nebevarginti tekstu ir įdėti tik šiek tiek įvairesnių foto




Šiaip, kaip instruktorius ir numatė, man jau gerokai lengviau nardosi nes po pirmų nėrimų prieš kelias dienas slėgis padėjo varinėti slogą ir prasivalė kvėpavimo kanalai, tad dabar jau nebe taip skausminga panerti ir nardimas man pradeda teikti malonumą pagaliau...






O dėl rytojaus buvo nuspręsta, kad visiems poilsio diena, niekas iš mūsų laivo nenardys, tad tai labai puikiai sutapo su mudviejų planuota išvyka i Luksorą. Tik gaila, kad vėlai vakare bandant įsigyti kelionę jau negavome bilietų į rytinį autobusą. Bet pasiūlė... važiuoti į Kairą Ir net ne ryte, o naktį, iškart po 00.00 val... vadinasi, liksim nemiegoję, bet kelionę įsigijom ir laukiam su nekantrumu vizito į Kairo nacionalinį istorijos muziejų, piramides ir t.t.



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/ketvirtoji_nardymu_raudonojoje_juroje_diena

Delfinai, skorpionžuvė, rajos, aštuonkojis, vėžliai...

Šiandien Aurelijų reikalai užlaikė pasilikti klubo ofise, todėl į jūrą nėjo... kaip vėliau visi nepiktai juokausim - dėl to susiklostė geriausia nardymo diena iš visų, nes atbudo jūra ir visa jos gyvūnija, kuri šiaip jo bijo ir splepiasi Jau pakeliui į nardymo rajoną sutikome... būrį delfinų!! Nerealiai gražu kaip nardo po ir priekyje laivo, tarsi žaisdami... blyn geras Gerai draugė pastebėjo - "juk jie būna tik filmuose ir Klaipėdos delfinariume "... jap, kažkaip neįtikėtina matyti taip plaukiojančius, žaidžiančius TIKRUS delfinus


Sekantis džiaugsmas - šiandieną pats pirmas nėrimas - drift`ui ir mudu jau leido į jį Iššokome iš plaukiančio laivo ten kažkur ties tomis palmėmis, kurios auga ant geltono smėlio iškyšulio kairėje foto pusėje, ir palei rifo išlinkimą net 50 min plaukėm iki tos vietos, kur sustojo ir laukė jachta, iš kur vėliau padarytas šis kadras. Išlipę ir pamatę KIEK plaukėme pradėjome juokauti, kad jei būtume žinoję, kad reiks tiek toli, būtumėm nešokę


Kadangi kelionė po vandeniu buvo tikrai ilgoka, tai buvo ir daug laiko papozuoti, džiaugtis įstabia supančia aplinka ir jūros gyvūnijos grožiu. Šio nėrimo metu taip pat plaukėme kol kas mums didžiausiame gylyje - 22 m po vandens paviršiumi


Ir štai nuostabios maskuotės pavyzdys - skorpionžuvė! Iš pradžių kai man parodė į tą "akmenį" net nepastebėjau nieko tokio Tačiau nusileidus prie pat ir įsižiūrėjus pradėjo ryškėti kontūrai ir "spygliai". Netgi sugebėjau nufotografuoti šį talentą Kariams ir karinėms technologijoms oj dar kiek reikia pažengti, kad sugebėtų taip susilieti su aplinka O paiki gurmanai tą vargšę gražuolę valgo...


Toliau plaukdami sutikom daug tikrų žuvų ir nemažai tokių kitokių, su guminiais pelekais Matėm aštuonkojį! Tik bėda, kad jį nufilmavau, bet nenufotografavau, tad čia neturiu kaip parodyti... vėliau bus filmukas, tai ten kažkiek matysis



Bendra foto su kartu nardančia Rūta, Lina, manim ir instruktoriaus asistente Dovile, kuri šiandiena mus visur veda ir tiek daug visko randa bei parodo. Labai didelis ačiū jai už tai


Po pietų pertraukos per kitą panėrimą plaukiojome jau vietoje netoli laivo, prie kitų rifų, bet aplinka ir gyvūnija visur panaši, tai nelabai ką galiu ir išskirti. Na, nebent mėlyntaškę rają, kurių čia aibės rifų ir akmenų paunksmėse gulinėja


Taipogi net du kartus matėme netoliese plaukiančius vėžlius - tikrai gražūs ir labai gracingai plaukiantys gyviai Irgi esu nufilmavęs, bet neturiu foto, tad pamatysit šiek tiek vėliau, filmuke O čia mergaitė pozuoja su gražia kriaukle. Nebijokit, mes ne vandalai, tad nieko Raudonojoje jūroje nelaužėme ir jokių kriauklių namo kaip suvenyrų nesivežėme Mylim ir tausojam gamtą, o ne taip kaip tie, kas tik savo namus apsikrauna viskuo ir po to net nebelabai žino kokia tų daiktų, materializmo prasmė jiems... Mes geriau dar sykį nuskrisim, nardysim ir vėl visu tuo mėgausimės originalioje aplinkoje.


Šiandien buvome "atleisti" nuo teorinių paskaitų, tad net keistas jausmas užplūdo, kad 4-ą dieną Egipte, o realiai tik pirmą vakarą išpuolė šiek tiek laisvo laiko, kad net nebelabai žinom ką su juo daryti Tad paskyrėm pasivaikščiojimams po mūsų ir du gretimus viešbučius (į "all included" kainą iskaičiuota ir bendras naudojimasis jų infrastruktūra) ir paplūdimius, apsipirkimą vietinėse parduotuvėse Kadangi nekenčiam viso kičo ir pigių "pablizguškų", kuriomis užverstos vietinės parduotuvės rusų klientūrai, kai stiklinį kažkokiais ala ornamentais apipurkštą ir rožiniais kutais (fe...) "padabintą" kalijaną gali nusipirkti už $10-20 , tai teko ilgiau ieškoti, rinktis ir derėtis, bet įsigijom tikrai puikią metalinę, rankų darbo ornamentais dabintą vandens pypkę, gražų ir taipogi ne pigiausią papirusą su "namus globojančia" kate ir t.t. Buvo gan fun ir susipažinom tikrai su šauniais, išsilavinusiais ir įdomiais pardavėjais, kurie į gerą pakeitė prastą nuomonę apie visus kitus vietinius akiplėšas





P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/delfinai_skorpionzuve_rajos_astuonkojis_vezliai

Nardymas Egipte - pirmoji CMAS* kurso diena

Atsikėlę ankstų rytą ir papusryčiavę, jau 8.25 prie viešbučio įsėdome į mus pasiimantį autobusiuką su kitais narais ir laivo personalu ir atvykome prie mūsų jachtos, su kuria artimiausias kelias dienas plauksime nardyti. Instruktoriai parinko ir išdavė nardymo įrangos komplektus, laivą aptarnaujantys vaikinukai pakrovė suspaustu oru užpildytus balionus ir kitus reikmenis ir jau 9 val ryto išėjome į jūrą!


Kadangi atvykome ne šiaip panardyti pramogai, kai nardymo meistrai viskuo pasirūpina, aprengia, patikrina, įmurkdo, šį tą parodo ir ištraukia iš vandens be jokio ypatingo pasiruošimo, bei surenka $$ už pramogą, o mokytis ir tikėkimės sėkmingai pabaigti bazinio naro kursą, tai netrukus po išplaukimo pradėjome mokytis elementariausių dalykų - iš ko susideda nardymo įrangos komplektas, kaip visą tai taisyklingai sujungti kartu ir patikrinti veikimą, koks prietaisas kam skirtas, ką rodo ir ką daryti jei nerodo ar neveikia ir t.t. Žodžiu, viskas nauja ir įdomu.


Plaukiant vis dar stebino aplinka - kranto linija su palmėmis ir ištaigingais viešbučiais, žydra jūra, koraliniai rifai ir saulė, bei šiluma... keista kažkaip. Juk vis tik sausio mėn. pradžia Sunku patikėti ir aklimatizuotis kažkaip po Lietuvos


Iš pradžių stebėjome kaip kiti narai iššoko iš plaukiančio laivo pakeliui... tai vadinama "drift`inimu" Geras Tik mums tai artimiausiu metu dar "negresia", nes kol kas reikia išmokti bazinį nardymo elementorių O atplaukus į reikiamą vietą ir prisišvartavus prie rifų ir mes sulaukėme komandos ruoštis. Apsirengėm ir pasitikrinom įrangą su drauge. Viskas šiandien vyksta kažkaip labai greitai, tai net nėra kada jaudintis. O ir šiaip nelabai yra dėl ko: įranga, pats nardymas - dalykas mums naujas, bet šiaip vanduo, plaukiojimas - net labai savas ir mėgiamas dalykas


Paskutiniai pasitikrinimai ir komanda šokti į vandenį... Pirmas įspūdis - SŪRU!! Velniškai sūru Kažkaip visad pamirštame, koks jūros vanduo sūrus, kai tik nesimaudome kurį tai laiką jame. O raudonosios jūros vanduo, panašu, kad dar gerokai sūresnis už, tarkim, Baltijos
Pasitikrinam plūdrumą ir įrangą paviršiuje, aptariame rankų gestus ir ženklų reikšmes po vandeniu ir gauname komandą po truputį grimzti gilyn... į naują ir nežinomą mums pasaulį




Pirmas mano pasinėrimas - tragedija Dar niekas, ką esu daręs ir išbandęs gyvenime, turbūt nesisekė taip prastai iš pirmo karto Kalbu apie blogai sureguliuotą svorį, per didelį žaidimą su BCD pripūtinėjimu ir t.t. O kas blogiausia - ausų skausmas... To niekaip nesitikėjau, kad bus taip prastai. Žinojau apie "prapūtimą" ir bandžiau, bet, matyt, dėl persirgtų sinusitų ir dabartinės slogos ar dar dėl kokių fiziologinių priežasčių niekaip nesigavo sureguliuoti slėgio ausyse ir neriant velniškai skaudėjo kas kiekvieną metrą ar net sprindį... Tad visą pirmą nėrimą prasikankinau su plūdrumu ir iki įsiūčio skaudančiom ausim... Na, iškilus instruktorius sakė, kad bus vėliau geriau... Hope so Nesm pvz, draugė iškart nėrė ir nunėrė į tuos 5 pradinius metrus tvarkingai, vieną ar du kartus prapūtusi ausis ir, kaip vėliau sakė, tikrai be TOKIO skausmo... vadinasi, kažkas nenormalu tik su manim


Iškilus po pirmo nėrimo laive laukė pietūs ir bene dviejų valandų dėl medicininio saugumo privalomas poilsis. Pertraukos metu išdžiuvo nardymo kostiumai, pasikeitėm oro balionus ir aptarėm su instruktoriumi klaidas ir jau labiau įsisąmoninome praktikoje šiek tiek išbandytą nardymo teoriją Praėjus poilsio metui pasirengėme ir vėl nėrėme atgal į jūrą. Draugė jau kaip į antrus namus, nes jai labai patiko ir akivaizdžiai pritapo, o aš jau su baime ir nežinomybe dėl skausmo Skausmo nebijau. Labai didelis skausmas būna kai gelia sugedusį dantį... didelis kai praeini Radvilų žygio "eXtreme" 2x100 km trasą pėsčiomis ir taip atsitrankai kojas, ypač pirštus, kad dėl žaizdų vėliau nukrinta nagai nuo kelių pirštų ir t.t... ir daug kitų skausmo formų žinau ir esu pergyvenęs, tačiau čia kažkas specifiško, kai visa galva jauti slėgį, skauda, duria ausis ir beveik nebegali susikoncentruoti nieko mąstyti... Na, bet kaip nors!


Instruktoriui su tokia patirtimi lengva juokauti O man kotais visai nejuokinga, kai "eini" palei tą švartavimo virvę žemyn link dugno ir jau kokių 2 metrų gylyje cypti nori, kaip veržia galvą ir skauda ausis... Na, bet po truputi, labai po truputi įsigudrinau judėti gilyn Atradau tai, kad nosies užspaudimas ir oro pūtimas iš plaučių sudarant vidinį slėgį kaukolėje man visai neefektyvus (matyt, kažkokie kanalai užsikimšę), tik dar labiau skauda iki pajuodavimo akyse... bet užtat padeda kai ryju seiles! Kažkas sucypia, suburbuliuoja ausyse ir atleidžia tą skausmą, dūrimą Pasileidžiu žemyn 20 cm ir vėl tas pats... Bet bent jau judu į priekį


"Praėjus" tam tikrą ribą (gal ~2m gylis..) pasidaro lengviau ir toliau taip dažnai ir skausmingai neužgula ausų, gal tik kas naują žemėjimo metrą ar dar rečiau taip po truputi ir aš pasiekiu kolegas suklaupusius ant dugno ir vykdančius instruktoriaus nurodymus. Mokslo šaknys karčios? Ne... šiuo atveju sūrios... velniškai sūrios Nes kai reikia nusiimti kaukę ar kvėpuoklį, tai būtinai kažkiek įtrauki ir spjaudaisi jūros vandeniu Nemažai kam būna baugu, kad ir "tik" penkių metrų gylyje nusiimti ir vėl užsidėti visą kvėpavimo įrangą ar kaukę... žmonės pradeda springti vandeniu, panikuoti ir dažniausia "šauna" į viršų. O jei labai jaudinasi ar bijo, visai meta šitą reikalą, kaip bandyti išmokti nardyti Na, mums bent čia viskas pavyko neblogai. Baimių jokių, berods, neturime, panikuoti nemėgstame ir daug ką kur kas ekstremalesnio su drauge gyvenime jau išbandėm, tad šitie mokslai ėjosi kaip iš pypkės Dar kiti sunkiai ir per kur kas daugiau pamokų suvokia, kas tai yra "neutralus plūdrumas" ar kaip valdyti savo kūną po vandeniu



"Pasikankinę" apie 20 min dugne su pamokomis ir atsiskaitę antrai pamokai privalomas užduotis patraukėme į pirmąjį pasiplaukiojimą prie rifo!! Apie visas nuostabias margaspalves žuvis ir koralų grožį manau nė neverta pasakoti - daugelis matėte per TV ar galite susirasti nuotraukų Google... o realybėje tiesiog viskas dar gražiau, taip gyva ir judru Praplaukiojome dar apie 25 min, pasiekėme 10 m gyli ir laimingi grįžome į laivą, kuris savo ruožtu pasuko atgal link uosto.



Šios dienos nardymai baigti. Grįžę dar prasiplovėme ir susitvarkėme inventorių rytdienai. Su kai kuriais bendražygiais atsisveikinome iki rytojaus, su kitais - tik iki vakaro, nes instruktorius prisakė atvažiuoti ir mokytis teoriją apie dekompresiją


Apsilankę Aurelijaus namuose labai linksmai ir turiningai praleidome visą likusį vakarą - mokėmės ir juokavom, kalbėjomės į temą ir nelabai, valgėm skanią namų vakarienę ir t.t. Į viešbutį grįžome vėlai ir tikrai nuvargę, bet laimingi! O ryt laukia nauja nardymų diena. See ya



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/nardymas_egipte_-_pirmoji_cmas_kurso_diena

Pirmoji atostogų diena. Atvykimas į Hurgadą Egipte

Jau savaitė kaip Lietuvoje, bet švenčių šurmulys ir reikalai neleido pasijusti atostogautoju Netgi sakyčiau labiau nusivariau nuo kojų O dar toks žiemiškai gražus, bet ne "atostoginis" oras - pastaruoju metu lyg tyčia Lietuvoje gerokai pasnigo ir spaudė šaltukas... Dar vakar pakeliui iš Jonavos į Vilnių darytos foto liudija apie rimtą žiemą...


...tad sunku patikėti, kad šiandien skrendame į saulėtą ir šiltą Egiptą , kur jau pro lėktuvo langus pasitiko tokie nuostabios žydros jūros ir viešbučių vaizdai, o oro uoste šiluma +22 ir akiai neįprastos palmės bei dykumos...


Oro uoste buvome pasitikti TezTour atstovų ir pervežti į pasirinktus viešbučius. Pakeliui pasitikusi mergina suteikė nemažai informacijos apie Egiptą, valiutą, kainas, derėjimąsi ir kitus aktualius dalykus Mūsų viešbutis - Jasmine Village pakankamai gražus ir jaukus, nors niekuo labai ir nenustebino, nes bent jau iš foto buvom matę aplinką, nes jame prieš metus poilsiavo draugai


Lengvai papietavę iškart patraukėme į LillyLand Beach Club viešbutį kuriame įsikūręs nardymo klubas su lietuviu instruktoriumi su kuriuo viską derinau dėl nardymo kurso - pagrindinio mūsų kelionės akcento Apie 3 km skiriančius mūsų viešbučius ėjome pėsti, kad geriau apsižiūrėti ir apsiprasti su neįprasta aplinka. Kadangi ėjome centrine gatve pilna įvairių parduotuviu, tai jau pirmą dieną, per pirmas 20 min iki gyvo kaulo įgriso vietiniai pardavėjai, bėgantys iš savo parduotuvių, vos ne už skvernų griebentys ir tempiantys kažką pirkti Ir daug daug meluojantys... apie kainas, apie prašymus ir t.t. Nekenčiu melagių ir akiplėšiškai kažką siūlančių! Tad iškart susidarau nuostatą, kad pas tokisu nieko nepirksiu, o užeisiu ir pirksiu pas tuos, kas nelys į akis taip drastiškai


LillyLand viešbutyje Aurelijaus (Lietuvos povandeninio sporto federacijos prezidento, turinčio nardymo klubą Egipte) neradome, nes jie su komanda ir nardymo turistais vis dar buvo jūroje, tad apsižiūrėjome vietoje. Viešbutis ir paplūdimiai gražu, tačiau klientūra - ne... Nes didžioji dauguma rusai. Šiaip neturiu nieko prieš rusus, bet normalius, o ne tokius... O ten paplūdimio gultus nugulę tokie visiški kacapai, su tikrom ar tariamom auksinėmis "cipūromis", D&G (Dūra Gariūninė?? ) aprėdais... ar nusėdę aplink paplūdimio barą siurbią bet ką ka tik jiems pila, svarbu, kad už dyką... Ir išvis mums nesuprast tokio poilsio, kai per dienas drybsoma ir deginamasi. Na gal tarkim tai ir yra tikrasis poilsis - nieko neveikti, bet tai ne mums, aktyvaus turizmo ir visokių extremalių sportų mėgėjams




Pasivaikščiojus pajūriu ir sulaukus saulėlydžio sugrįžo ir mus dominantis nardymo laivas. Susipažinome su instruktoriaus padėjėja Dovile ir pačiu Aurelijumi, aptarėme būsimus nardymus, kad jau rytoj nuo ryto pradėsim, suderinom, kada ir kaip paims mus iš viešbučio ir atsisveikinę patraukėme atgal į savo viešbutį ilsėtis po kelionės


Grįžus į viešbutį dar pasivaikščiojom ir apsižiūrėjom šiek tiek po jį, nes nelabai ir progų bus per visą savaitę, nes kas diena kažkur išvažiuosim ir kažką veiksim, o ne viešbutyje gyvensim O šyvakar beliko vakarienė, valiutos keitykla ir pan organizacinės smulkmenos, nes ir taip anksti kėlusis diena ilga buvo, o ir prieš rytojaus iššūkius reikia pailsėti, tad labanakt iš Egipto





P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/pirmoji_atostogu_diena_atvykimas_i_hurgada_egipte

Pavojingiausi nardymo darbai

Kai kurie žmonės vos išgirdę kalbant apie tokius darbus, ima purtytis, drebėti, raukytis ir sukioti pirštą prie smilkinio... Tuo tarpu aš tikiu, kad tokie darbai yra ne pavojingi, o... verčiantys mąstyti! Niekas neima ir nešoka pavojui tiesiai į nasrus be pasirengimo, tam reikalingos įrangos ir įgūdžių. Dirbant tokį darbą pavojus tau iškils tada, kai imsi atlikinėti jį mechaniškai, negalvodamas. O iki tol - tai malonumas Gyventi o ne vegetuoti

Ar galite įsivaizduoti, kad jums reikia nerti vandens bokšto viduje? O atominiame reaktoriuje, o prie ryklių pilno tinklo, o 20 metrų po ledu? Susipažinkite su žmonėmis, kurie tai daro nuolat.

Dažniausiai, kai kalbama apie pavojingiausius darbus, visi tuoj pat įsivaizduoja narus, dirbančius prie naftos bokštų kur nors Meksikos įlankoje ir panašiai (saturation divers). Bet saturation divingas dar nėra pavojingiausias darbas. Kažkas turi nardyti ir 50 m aukščio vandens bokštuose Kanzaso prerijose, kur nužudyti narą gali ne tik slėgis, bet ir gravitacijos jėga. Kažkam reikia tyliai įslinkti į kietai prikimštą tunų tinklą, kad patikrinti ar jame nėra pakliuvusių didžiųjų ryklių. Kažkam reikia mokslo tyrimo tikslais vaikytis po ledu pingvinus Antarktidoje (tuo pat metu nepamirštant pernelyg toli nuklysti nuo eketės). Na ir, taip – kažkam reikia nardyti branduoliniuose reaktoriuose ( gerai jau gerai, nors tai ir skamba kiek nerealiai).

Taigi, kas tie žmonės, dirbantys tokius beprotiškus darbus, ir dar po vandeniu?

Vandens bokšto daiveris

Per eilę savo darbo metų Chadas Campbelas iš savo budžių susilaukė begalę paerzinimų ir pajuokavimų. Šis 39 metų saugumo inžinierius iš „Liquid Engineering“ kompanijos prižiūri 20-ties narų komandą – ne bet kokių, o vandens bokštų narų. Ši kompanija turi valstybinį kontraktą inspektuoti, valyti ir dirbti vandens rezervuaruose ir bokštuose 48 JAV valstijose. Tai skamba paprastai ir kasdieniškai, tačiau kai Campbelas 1996 baigė narų technologijų institutą ir ėmė dirbti šį darbą, tai skambėjo neįtikėtinai.


„Dažnai man skambina vaikinai ir sako: „ Ei, aš karstausi uolomis. Aš dirbau stogdengiu, ir aukštis tik kelia man nuobodulį“. Gerai, bet yra didelis skirtumas tarp stovėjimo ant 10 metrų aukščio uolos ar stogo ir stovėjimo ant 50 metrų aukščio apskrito bokšto, siūbuojančio vėjyje.
Būti vien daiveriu čia jau maža, reikia dar būti ir alpinistu.

Norėdami pasiekti savo nardymo vietą, Campbelas ir jo trijų žmonių komanda naudojasi kopėčiomis, visokiomis virvėmis ir sistemomis, - kad užlipti aukštyn patiems ir užtempti visą savo įrangą . Jie naudojasi specialias sausais kostiumais ir kvėpuoja per oro padavimo žarną – kad neužteršti geriamojo vandens. Kartais netgi įlipimas bokštan gali būti gan sudėtingas – kai kurie liukai būna vos 60 cm diametro.

Didelių cisternų viduje dažniausiai būna labai tamsu ir šalta. „ Kartą žiemą teko nerti Vaijomingo valstijoje“ – pasakoja Campbellas – „kur teko prasimušti per 7 cm ledą“. Čia nuolat tenka jaudintis, kad gali pakliūti į spąstus. „Dirbant narams, šie bokštai dažniausiai ir toliau dirba normaliu režimu, ir vanduo didžiuliais kiekiais teka ten ir atgal. Slėgio skirtumai dažnai mums kelia didelį nerimą“. Neatsargiai priplaukite prie vandens padavimo magistralės, nuo kurios nukrito apsauginis skydas, ir gelbėtojams teks dar kartą nerti bokštan ieškant jūsų nelaimingo kūno.

Nieko keista, kad Campbellas matė ir tragiškų atsitikimų. 2002 metais vienas jo narų lipo bokštan Kanzase. „Mano narai per tiek metų užlipo tūkstančiais laiptelių, bet šiam narui nepasisekė – jis sugriebė ranka būtent tą laiptelį, kuris buvo kiaurai prarūdijęs.“ Laiptas subyrėjo jo rankose 17 metrų aukštyje. Nors vėliau įvairios saugumo inspekcijos patikrino jų kompaniją, nerado jokių pažeidimų ir tik pagyrė už visas naudojamas atsargumo priemones, niekas negalėjo nuraminti Campbello: „Vaikinui buvo tik 27, ir jis turėjo tris vaikus“.

O kaip gi koviniai narai? Galbūt jiems toks darbas nebūtų pernelyg sudėtingas? „Neseniai turėjau tokį vieną. Jis paaiškino man, kad nori pailsėti nuo pavojingų povandeninių darbų ir užsiimti lengvesniais nėrimais. Jis užlipo bokšto viršun ir kažkur dingo. Po kiek laiko nuėjau jo patikrinti. Vaikinas sėdėjo pastiręs iš siaubo. Jis atsisuko į mane ir pasakė: „Jeigu bet kuris mano budis pasakys man, kad esu baikštuolis jeigu jau ėmiau nardyti sausumoje, dievaži trėkšiu jam snukin. Tai nepalyginamai baisiau, nei nardymai Persijos įlankoje.“

Poliarinis saugumo naras

Vienu momentu Robas Robinsonas, narų prižiūrėtojas iš „Raytheon Polar Service“ pamanė, kad jam galas – teks „sudalyvauti“ dvigubame nelaimingame atsitikime. Jis turėjo pakankamai oro, kad pasiekti pagrindinę eketę, bet mokslininkė, nėrusi su juo – ne. Jos balionas buvo beveik tuščias, ji pametė pirštinę, o ją pačią pernelyg pripūstas sausas kostiumas tiesiog „prikalė“ prie kitos ledo pusės. Robas metė šalin savo naują povandeninę kamerą ir desperatiškai nuvilko mokslininkę iki artimiausios saugumo eketės, ir šiaip ne taip kojomis aukštyn pragrūdo ją paviršiuje budėjusiai komandai. Robas prisimena, kad ji nelabai ir tesuprato, kas atsitiko. Mes išlipome laukan, o ji tepasakė: „Wow, puikus nėrimas!“.


Robas pradėjo nardyti dirbdamas gelbėtoju (nors ir ne poliariniu). Baigęs aukštąją mokyklą, vaikinas nuvyko į Johnston Atoll, kur jo tėvas, karinis kontraktininkas, padėjo jam įsidarbinti gelbėtoju karinės bazės plaukimo baseine. Šilta jūra ir legendinis „Sea Hunt“ filmas pastūmėjo jį į scuba daivingą. Po penkerių metų jis grįžo į valstijas ir įstojo į Floridos technologijų universiteto komercinio nardymo kursą.

1979 rugpjūtį Robinsas pirmą kartą išlipo iš karinio oro transporto ant traškančio Norvegijos ledo. Iki to jis niekada nebuvo nėręs po ledu. Dabar, po beveik 30 metų, jis yra labai gerbiamas Antarktikos nardymo „tėvas“.

Kasmet Antarktidoje pasirodo apie 20 mokslininkų, kuriems žūt būt reikia būtent čia nardyti. „Mes čia turėjome mokslininkų, laužančių galvas, kodėl žuvys nesušąla minusinės temperatūros vandenyje, studijavusių pingvinų psichologiją ir netgi nardančių su jūros ežiais“ – pasakoja Robinsonas. Jo darbas – užtikrinti, kad treniruočių ir nėrimų metu mokslininkai liktų gyvi – kas nėra taip jau lengva. Norint gauti leidimą nardyti mokslininkui tereikia turėti bent metus galiojantį sertifikatą ir turėti ne mažiau 50 panėrimų, iš jų bent 15 su sausu kostiumu.

Aišku, šaltis čia – didžiausias priešas. Kai vandens temperatūra yra minus 2 laipsniai, reguliatoriai gali lengvai užšalti ir imti leisti orą, todėl visada naudojami bent du. „Mes mokome juos kaip išimti iš burnos vieną reguliatorių ir įsidėti kitą“ – sako Robas – „neįtikėtina, kaip sunku rasti savo paties burną, kai veidas yra sušalęs į ledą“.

Jie nardo po ledu, kurio storis yra nuo 2,5 iki 6 metrų storio ir čia svarbiausias dalykas, norint išlikti gyvam – visada žinoti kur yra artimiausia eketė. „Matomumas po ledu, netgi nesant saulei čia yra neįtikėtinas – kartais net iki 250 metrų, todėl mes niekada nenardome su virvėmis. Vietoj to mes tik paliekame eketėje kyboti lyną su spalvotomis vėliavėlėmis ir stroboskopiniais švyturėliais“.

Bet toks geras matomumas ne tik padeda greitai rasti eketę, bet ir blaško dėmesį. „Po ledu matote visą landšaftą – su slėniais, kalvomis ir tarpekliais. Vaizdas nepakartojamas ir gundantis, norisi vis plaukti toliau. Aš buvau tris kart pametęs iš akių eketę, ir patikėkite manim – tai labai, labai blogas jausmas“.

Per visus tuos metus savo barokameroje jie gydė 6 narus. Tačiau, vieną kartą tai neišgelbėjo amerikiečio naro, kuomet jis gavo emboliją besistengdamas ištraukti iš dugno kažkokį gelžgalį ir kaip liftu naudodamasis savo sausu kostiumu. „Galiausiai gelžgalis jam nusibodo ir jis tiesiog metė jį dugnan. Tą pačią akimirką jis šovė aukštyn. Po to, kai mes jį ištraukėme iš eketės, vaikinas jau buvo negyvas“.

Yra čia ir kitų pavojų. 2003 metais leopardinis ruonis užpuolė vieną britų mokslininkę. „Ji snorkeliavo, bet turėjo su savimi dive kompiuterį, todėl mes turime šiokį tokį supratimą apie tai, kas atsitiko. Ruonis čiupo mokslininkę ir nusitempė į 60 metrų gylį. Ji mirė nuo paskendimo, ir galimai kitų patirtų sužalojimų. Tai dideli, agresyvūs ir grėsmingai atrodantys grobuonys. Jeigu tik jie pasirodo, mes paliekame vandenį.“
Nepaisant visų baisumų, Robas kiekvieną sezoną grįžta Antarktikon. „Žmonės dažnai manęs klausia, kur mano manymu yra geriausia vieta nardyti? Kokia nors lagūna? Raudonoji jūra? O aš visuomet atsakau – mano antarktinė bazė - McMurdo. Man patinka šis akivaizdus kontrastas. Paviršiuje yra tik baltai žydras ledas ir nė gyvos dvasios, bet tik įšokite eketėn, ir jums prieš akis atsiveria nuostabus spalvotas pasaulis – rožiniai minkšti koralai, raudonos jūrų žvaigždės... Nėra kitos tokios vietos pasaulyje“.

Ryklių kaubojai.

Karštomis Kalifornijos vasaros dienomis Gilas Falconė kasdien plaukia apžiūrėti savo tunų gardų. Jis dirba Monterey Bay Aquariumo vyresniuoju saugos inspektoriumi. Gardas – tai milžiniškas nailoninis tinklas. Jo apačia pritvirtinta prie dugno, o viršus paliktas atviras ir laikosi plūdurų ir virvių pagalba. Tinklas yra lankstus ir priklausomai nuo srovės stiprumo gali keisti savo formas.


Aplinkui tinklo viršų sumontuota ir metro aukščio tvora – kad apsisaugoti nuo alkanų jūros liūtų. Tačiau bet kuris jūros liūtas, sugebėjęs peršokti šią tvorą, viduje bus „maloniai“ nustebintas. „Siurpraizzz!!!” – vietoj tunų garde laikomi didieji baltieji rykliai. Akvariumas aktyviai vysto šių gyvūnų apsaugos programą nuo pat 2002 ir laiko žvejų sugautus ryklių jauniklius šiame garde. Du iš jų vėliau eksponuoja publikai akvariume, po to paleidžia laisvėn.

Falconei reikia nerti į drumzliną gardo vandenį, palikti didžiulius skumbrių ir lašišų gabalus rykliams, įvertinti ryklių elgseną ir sveikatos būklę. Nardo jis be jokio apsauginio narvo ar grandininių marškinių. Vienintelė jo apsauga – bukas plastmasinio vamzdžio gabalas – „tai padeda nuginti ryklius šalin, nepakenkiant jiems“, ir elektroninis ryklių baidymo prietaisas, kuris „atrodo visiškai nė kiek nejaudina šių ryklių jauniklių“.

Falkonė kilęs iš NiuDžersio, o sertifikuotas tapo vietiniame karjere. Jis pamilo jūrų gyvūniją studijuodamas biologiją koledže ir dirbdamas Virginijos salose. Dešimtmetį jis klajojo po įvairiausius tyrinėjimų projektus, susirinko įspūdingą visokiausių instruktorių sertifikavimo kolekciją, kol pradėjo dirbti akvariume savanoriu, o galiausiai – ir samdomu darbuotoju. Dirbant akvariume tenka imtis įvairiausių darbų – kažką taisyti giliai sulindus į vandens padavimo ar nuleidimo vamzdžius, montuoti apšvietimo sistemas ir pan. Bet didžiausią potraukį Falkonė jaučia nardymui su didžiaisiais baltaisiais rykliais.

Ar jam baisu? „Ne, jie mane tiesiog užburia. Aš suvokiu, kad matau gyvius, kurie žymiai labiau pažengė ir prisitaikė gyvenimui povandeniu“ – sako jis. „Jūs esate kažkur giliai žaliame vandenyje, o tada pasirodo jie – kad patikrinti jus ir sekti. Ir nors jie yra trigubai mažesni nei suaugę individai, atrodo jie lygiai taip pat“. Beje, kaip ir suaugę individai, jie greiti ir turi pilnus nasrus aštrių dantų.

Ar gali toks rykliukas jį nužudyti? Falkonė abejoja, nors ir neatmeta, kad rykliai išvis nė neketina jo pulti. Tiesiog jie smalsūs ir visko gali pasitaikyti. Galiausiai Falkonė nusileidžia: taip, rykliuko burnos „kasnis“ yra apie 40 cm diametro, todėl jis galėtų nesunkiai nužudyti žmogų.

Bet Falkonė yra iš tų žmonių, kurie tik gūžčioja pečiais kalbėdami apie pavojingus savo darbo aspektus. Vietoj gyvenimo ar mirties scenarijaus jis mato „įdomias situacijas“. Viena tokia „įdomi situacija“ kaip tik ir buvo neseniai susidariusi, nors rykliai šiuo atveju niekuo dėti.

„Buvo stipri srovė ir netikėtai pajutau, kad įsipainiojau tinklo kišenėje“. Nailoninio valo gijos apraizgė jį kaip kokoną – tinklas apačioje, tinklas virš galvos, tinklas iš visų pusių. „Aš padaviau signalą budžiui ir mes kartu pabandėme išsikapstyti iš situacijos, iš visų jėgų irdamiesi prieš srovę“. Jiems pavyko saugiai išlysti iš tinklo, bet tuokart nėrimą jie nutraukė.

O jeigu jis sutiktų baltąjį ryklį už tinklo ribų, rekreaciniame nėrime? „Labai norėčiau pamatyti. Tikriausiai atsisėsčiau ir pasigrožėčiau reginiu“ – jo balse jaučiamas džiaugsmas. „O paskui nedelsiant dingčiau iš vandens“.

Branduolinio reaktoriaus naras

Kai žmonės paklausia Čarlio Valanso , kuo jis užsidirba pragyvenimui, atsakymas juos pribloškia – nardau atominiame reaktoriuje. Tipinė reakcija būna – kur, kur tu nardai?

JAV yra 104 branduolinės jėgainės, ir visoms joms reikia daug, labai daug vandens – kad sukti turbinas ir gaminti energiją, kad aušinti reaktorių ir dar būti pasiruošus avariniam reaktoriaus stabdymui. Kai kurie vandens rezervuarai yra tiesiog milžiniški ir talpina savyje iki 4 milijonų litrų vandens. „Dauguma šių rezervuarų yra pagaminti iš plieno, todėl mums reikia nuolat juos inspektuoti ir prižiūrėti, kartais kažką pavirinti, kartais padengti metalą nauja antikorozine danga, jeigu senoji ima rūdyti“.


„Tiesą sakant, šis darbas atrodo pavojingesnis, nei jis iš tikro yra“ – sako Valansas. „Vanduo yra labai efektyvi apsauga nuo radiacijos. Vos 60 cm vandens sluoksnis atitinka 4 - 8 cm švino plokštės apsaugos lygį. Dauguma vietų, kuriose tenka dirbti daiveriams yra seklios: nuo 3 iki 5 metrų, bet yra ir gilesnių - 12 ir net 26 metrų gylio netoli paties reaktoriaus. “Kadangi vanduo yra tokia gera apsauga, iš tikro galima nardyti netgi pačiame reaktoriuje, ar dirbti netoli panaudotų kuro kapsulių”.

Bet radiacija yra pavojingas dalykas, todėl Valanso narai kiekvieno nėrimo metu imasi su savimi net po kelis dozimetrus ir dar naudojasi telemetrijos sistema, kuri realiu laiku siunčia duomenis – kad stebėtojai sausumoje sektų radiacijos lygį. Kiekvienam narui leidžiama gauti per metus ne daugiau nei 1000 milirentgenų dozę per metus. Palyginimui – darydami rentgeno nuotrauką pas gydytojus, gauname apie 50 miliren.

Nardydami neužterštuose vandenyse, pasakoja Valansas, jie naudoja panašią įrangą, kaip rekreaciniai daiveriai. Tuo tarpu nardymas užterštame vandenyje yra visiškai kas kita. „Mes dėvime vulkanizuotos gumos sausus kostiumus, sujungiamus su šalmu, o pačio kostiumo viduje palaikomas teigiamas slėgis, oras tiekiamas iš paviršiaus per žarnas“. Po kiekvieno nėrimo technikai gerai nuplauna daiverį ir įrangą, viską patikrina su dozimetrais, tada viską nušluosto specialiomis šluostėmis, kurios tuoj pat parodys užterštumą. Visas šis procesas trunka gerą pusvalandį. „Tokios rūšies nardymai reikalauja labai daug kantrybės“ – sako Valansas. „Paprasta užduotis, kuri normaliom sąlygom užimtų dieną, jėgainėje pareikalauja savaitės“.

Tai ką, jokių pavojų? „Negaliu įsivaizduoti, kad kas nors galėtų žūti nardydamas jėgainėje. Bet aš žinau mažiausiai aštuonis atvejus, kai narai žuvo dirbdami už jėgainės ribų vandens padavimo vamzdžiuose ir turbinose. Vaikinai paskendo arba buvo sutraiškyti, štai kur yra tikri pavojai“.

Nardyk.lt

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/pavojingiausi_nardymo_darbai

Baltijos arsenalui 10-imt metų!

Vakar susirinkome ne tik tradiciniam firmos darbuotojų Naujemečiui žiburėliui, bet ir šventėme UAB "Baltijos arsenalas" 10-ųjų įkūrimo metinių jubiliejų! Šaunu, kad man sutapo būti Lietuvoje kaip tik tokiu metu ir turėti galimybę susitikti ir pasilinksminti su kolegomis ir draugais.

Šiemet direktorius kolektyvui padovanojo ypatingą šventę. Iš pradžių susirinkome išnuomotame restorane, pavalgėme ir išvykome į vieną Kauno kazino, kur 4 val linksminomės žaisdami Black Jack, Poker`į ir ruletę pramogai ir iš tikrų pinigų. Sekėsi visaip, bet kaip visad, galiausiai laimėjo Casino Tačiau niekas dėl to manau nenusivylė, nes programa daugeliui tikrai paliko itin gerus prisiminimus ir patirtį

Grįžusių iš kazino vėl laukė paruošta restorano salė ir ypatingas - military tortas Viso vakaro metu renginio vedėjas įtraukė į įvairius vaidinimus, žaidimus ir atrakcijas, tad buvo labai linksma. Aukcionų metu už kazino išloštus netikrus pinigus ir čekius pasivaržydami prisipirkome įvairių suvenyrų ir dovanų. Kas tik norėjo - daug prisišoko, visi stebėjo šventinį fejerverką 24.00 ir vaišinosi jubiliejiniu tortu ir t.t.












Žodžiu šis įmonės žiburėlis gavosi tikrai labai iškilmingas ir įsimintinas. Ačiū direktoriui, ačiū šauniam renginio vedėjui ir labiausia ačiū šauniam kolektyvui už puikią nuotaiką ir gerai praleistą laiką. Ilgiuosi Jūsų

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/baltijos_arsenalui_10-imt_metu

Cigaretėse – medžiagos iš lavoninių ir žiurkių nuodų

Ar kada nors, užsirūkę cigaretę, pagalvojote apie tai, ką iš tikrųjų įkvepiate su kiekvienu dūmo užsitraukimu? Ar iš tiesų apie tai kada nors susimąstėte?


Žinoma, daugeliui rūkančių žmonių šis įprotis išties labai malonus: pagerina nuotaiką, trumpam laikui pakelia darbingumą, trumpam suteikia daugiau energijos ir žvalumo. Dauguma šio įpročio pančiojamų vyrų ir moterų nekreipia dėmesio į nuolatinius gydytojų perspėjimus (nors kiekvienas žino apie daugybę ligų, susijusių su rūkymu), blogą burnos ir kūno kvapą, pageltusius ar sugedusius dantis (rūkoriai 3 kartus dažniau kenčia nuo dantų ėduonies), anksti atsirandančias veido raukšles, pablogėjusią savijautą ir prastą ištvermę, nuolatinį kosulį, krenkštimą ir skrepliavimą. Gyvename 21 amžiuje, turime visišką teisę pasirinkti.

Nesinorėtų kritiškai atsiliepti apie rūkančiuosius, tačiau norėčiau pasidalyti keliais palyginimais ir patebėjimais apie šį įprotį. Pirmasis palyginimas, kurį turbūt visi girdėjome nuo paauglystės laikų: rūkyti pačiam ar bučiuotis su neseniai rūkiusiu žmogumi prilygsta laižyti peleninę. Šlykštu, bet tiesa.
Tabako dūmuose yra virš 4000 nuodingų ir vėžį sukeliančių medžiagų. Norėčiau paminėti tik kelias jų, ir kur dar jos randamos ar naudojamos.

• Nikotinas – nuodas, sukeliantis širdies aritmiją. Apsinuodijimas šia medžiaga gali būti mirtinas;
• Arsenas – sudėtinė žiurkių nuodų dalis;
• Amoniakas dar naudojamas žemės ūkyje, buitinės chemijos pramonėje, langų valiklių ir grindų šveitiklių gamyboje;
• Kadmis naudojamas gaminant baterijas;
• Formaldehidas naudojamas lavoninėse, konservuoti mirusių kūnus;
• Butanas – dujos, suskystintoje formoje pasitelkiamas žiebtuvėliams užpildyti;
• Cianidas ir anglies viendeginis (smalkės) plačiai naudotos vokiečių koncentracijos stovyklų dujų kamerose. Dar aptinkamos automobilių išmetamose dujose.

Tad skanaus dūmo, kitą kartą prisidegus cigaretę!

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/cigaretese__medziagos_is_lavoniniu_ir_ziurkiu_nuodu

Naujųjų sutikimas Taujėnų dvare

Buvo kažkas TOKIO Iškilmingas ir ramus šis Naujųjų sutikimas skyrėsi nuo ankstesnių, kai skubama, bėgama į renginius kur prie Katedros Vilniuje, laistomas šampanas kibirais ir klykiami linkėjimai draugams ir mažai pažįstamiems

Tik atvykus į dvarą buvome pasitikti labai malonios šeimininkės ir palydėti į mums skirtą miegamajį ...


... įsikūrę pradėjome dvaro apžiūrą ... pamatėme oranžerija ...


... valgomąjį ir barą priestate ...


... valgomąjį terasoje, kur ir mums skirtas staliukas ...


... kitas menes ir nuostabiai maistu serviruotus stalus ...



... laukiu savo damos ...


... ugnies katilai nušviečiantys privažiavimą prie dvaro ...


... mudu ...


... svečiai centrinėje salėje ...


... renginio vedėjas ir dainininkės ...


... draugo Vyginto pasirodymas - muilo burbulų šou ...


... pasivaikščiojimas po dvaro parką ...


... mėgavimasis prabangia aplinka ... juk mums taip tinka ir patinka tokia aplinka - įsijautimas į laikus, kai vyrai buvo džentelmenai, o moterys - damomis. Tokie rūmai, baldai, rūbai, uniformos ir karo istorijos klubų rekonstrukcijos ir t.t. ir pan. ...


... kiti svečiai ...


... salėje vaidinama naujametė pasaka ...


... pasitinkam naujuosius ...


... šampanas, bučiniai, palinkėjimai ...


... diskoteka ...


... romantika ...


... princesė ...


... nuostabiausia pora ...


... rytinė kava su sausainiais ...


... rytinis pasivaikščiojimas parke ...


... padėka ir palinkėjimai dvaro šeimininkams, ne tik už puikią aplinką bet už TIKRĄ atmosferą, kurią vis tik sukuria geri žmonės. To už pinigus nenupirktum, neįrengtum. Jie realiai tiki tuo ką daro ir tai žavu! Kuo geriausios kloties vystant savo svajonę ...



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/naujuju_sutikimas_taujenu_dvare

Su 2009-aisias!

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/su_2009-aisias