Soldier.lt :: Kario keliu

• Titulinis
• Apie mane
• Archyvas

Asmeniška

• DosJe (kas, kodėl ir kaip AŠ? Prisistatymas "hello world" :)
• FOTOalbumai (taip sakant geriau kartą pamatyti, nei...)
• Dienoraštis (šiaip asmeninės mintys ir informacija ~)

Gyvenimo būdas

• Karyba +++ (tarnyba KASP, misijos, ginklai ir taktika)
• eXtreme !! (RopeJumping, Climbing, SkyDiving etc.)
• IT, e-Projekt@i (mano projektai, interneto technologijos)
• Kelionės (Lietuva ir pasaulis, kraštovaizdžiai, muziejai ir t.t.)
• AirSoft (strikeball / šratasvydis - daugiau nei tik žaidimas!)
• Mokslas 8-) (pažangos ir mokslo populiarinimo straipsniai)
• Technologijos # (Modernios technologijos, įdomi technika)
• Istorija (digeriai, archeologija, paveldas, inscenizacijos ir pan.)
• Muzika & klipai (gera muzika - svarbi mano gyvenimo dalis :)

Mano nuomonė

• Apžvalgos apie viską ;) (politika, verslas, jumoras, visuomenė, įvykiai, aktualijos, analizės...)

Keli mano e-Projektai

• AIC.lt
  Parduotuvė "Armijai ir civiliams"
• PesciujuZygiai.lt
  Pėsčiųjų žygių asociacija
• HostIN.lt
  Patikimas ir pigus hostingas
• adART.lt
  Taikliausia reklama internete
• RopeJumping.lt
  Šuolių su virve asociacija
• Top50.lt
  Lankomumo skaitiklis, TOP`as
• KASP.lt
  Krašto Apsaugos Savanorių Pajėgos
• SOF.lt
  Specialiųjų operacijų pajėgos
• CheapFLY.lt
  Pigūs lėktuvų bilietai, kelionės
• eBid.lt
  Paversk sendaikčius pinigais ;)
• SWAT.lt
  Jonavos AirSoft SWAT komanda
• UrbEx.lt
  Digeriai, urban eXploration
• JonavosSauliai.lt
  Jonavos šaulių 11-oji kuopa

Lankomumas

Paieška

Publikacijų archyvas

• 2009 m. 03 mėn įrašai
• 2009 m. 02 mėn įrašai
• 2009 m. 01 mėn įrašai
• 2008 m. 12 mėn įrašai
• 2008 m. 11 mėn įrašai
• 2008 m. 07 mėn įrašai
• 2008 m. 06 mėn įrašai
• 2008 m. 05 mėn įrašai
• 2008 m. 04 mėn įrašai
• 2007 m. 12 mėn įrašai

BLOG`o statistika

Įrašų: 335 | Komentarų: 259

Jūs vertinate

Geriausiai
• (5.00/5)
• Nardymas Egipte - pirmoji CMAS* kurso diena (5.00/5)
• (5.00/5)
• (5.00/5)
• (5.00/5)

Daugiausiai
• (49)
• (42)
• Vichy vandens parkas (40)
• (32)
• (17)

Rekomenduoju

Internete susitiksime

Rekordinio RJ šuolio projektas - Lenkija 2009

Šiandien draugas ir RJ Team Vilnius idėjinis lyderis ir nenuilstantis ekspermentatorius, bei ekstremalas Arvydas užkabino skype pokalbyje su idėja apie rekordinį rope jumping šuolį, numatomą atlikti š.m. pabaigoje Lenkijoje, nuo vieno iš šių gražuolių kaminų:




Data: 2009 04 XX
Objektas: Kaminas
Aukštis: 150 m.
Minimalus laisvo kritimo aukštis: 70 m.
Maksimalus laisvo kritimo aukštis: 120 m.

I`m in!
Visa RJ komanda nusiteikusi kovingai, vyksta žvalgytuvės ir rėmėjų paieškos, nes tokiai sistemai reikalingos naujos virvės už kelis 1000 lt, bet tikimės, kad viskas bus ok, nuvažiuosim, atliksim gražius ir žinoma sėkmingus šuoliukus, taip pakeldami Lietuvos rekordų kartelę

Kaip sakoma tik prasti eiliniai nesvajoja tapti generolais, tai taip ir čia - svajonėse ir ateities planuose gal net pasaulio rekordai šokant nuo kelių šimtų metrų aukščio fiordų Norvegijoje, bet apie tai kol kas ne laikas kalbėti , todėl ir šis projektas jau pakankamai didelis kokybinis ir kiekybinis šuolis nuo tarkim Panemunės tilto

Jei Jūs kaip firma ar privatus asmuo galite ir norite prisidėti finansiškai prie šio projekto sėkmes, šio ekstremalaus sporto ir Lietuvos vardo populiarinimo, mainais gaunant padėkas ir paminėjimą mūsų interneto puslapiuose arba / ir galimybę pakabinti Jūsų reklamą šuolių vietose, taip kad patektų į foto ir video medžiagą, tuomet prašome susisiekti šiais kontaktais:

info@ropejumping.lt / +37060752233
Daugiau info: RopeJumping.lt



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/03/rekordinio_rj_suolio_projektas_-_lenkija_2009/catid/6

Tikrasis žmogus voras

Čia Jums ne Holivudo kaskadininkų triukai ar kompiuteriniai efektai... tai tikra, nors ir sunkiai įtikėtina


Va čia tai laipiotojas! Nei virvių, nei apsaugų... jo rankos prie plikų akmenų limpa ar ką?? Nežinau, gal čia ir fake, bet įspūdis vistiek cool

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/02/tikrasis_zmogus_voras/catid/6

Crazy stuff :)

Ech pasiilgau šitų šaunuolių Va čia tai žmonės MYLINTYS gyvenimą ir itin pozityviai mąstantys, kas retai pasitaiko šiuolaikinėje ligotoje visuomenėje, ir ypač Lietuvoje... kur visiems patogiau bumbėti ir skūstis, nei tiesiog Gyventi ir Daryti

Ta vieta kai meta nuo ranku - super idėja, respect už naujoves Laukiu nesulaukiu kada grįšiu į Lietuvą ir pašokinėsim

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/02/crazy_stuff_/catid/6

WingSuit B.A.S.E. jumping

Tam tikra parašiutininkų kasta - B.A.S.E.riai kalnuose. Enjoy


Kai kas nedrįsta paprastai iššokti su parašiutu, ką jau kalbėti apie BASE... O čia ypatingai "pavaro" Aš domėjausi sąlyginai nemažai BASE jumping`u, nuo pastatų, nuo uolų ir pan., daug video matęs, bet TAIP arti skraidančių greta uolų su WingSuit`ais dar matyti neteko. Kieti vyrukai

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/02/wingsuit_base_jumping/catid/6

Pavojingiausi nardymo darbai

Kai kurie žmonės vos išgirdę kalbant apie tokius darbus, ima purtytis, drebėti, raukytis ir sukioti pirštą prie smilkinio... Tuo tarpu aš tikiu, kad tokie darbai yra ne pavojingi, o... verčiantys mąstyti! Niekas neima ir nešoka pavojui tiesiai į nasrus be pasirengimo, tam reikalingos įrangos ir įgūdžių. Dirbant tokį darbą pavojus tau iškils tada, kai imsi atlikinėti jį mechaniškai, negalvodamas. O iki tol - tai malonumas Gyventi o ne vegetuoti

Ar galite įsivaizduoti, kad jums reikia nerti vandens bokšto viduje? O atominiame reaktoriuje, o prie ryklių pilno tinklo, o 20 metrų po ledu? Susipažinkite su žmonėmis, kurie tai daro nuolat.

Dažniausiai, kai kalbama apie pavojingiausius darbus, visi tuoj pat įsivaizduoja narus, dirbančius prie naftos bokštų kur nors Meksikos įlankoje ir panašiai (saturation divers). Bet saturation divingas dar nėra pavojingiausias darbas. Kažkas turi nardyti ir 50 m aukščio vandens bokštuose Kanzaso prerijose, kur nužudyti narą gali ne tik slėgis, bet ir gravitacijos jėga. Kažkam reikia tyliai įslinkti į kietai prikimštą tunų tinklą, kad patikrinti ar jame nėra pakliuvusių didžiųjų ryklių. Kažkam reikia mokslo tyrimo tikslais vaikytis po ledu pingvinus Antarktidoje (tuo pat metu nepamirštant pernelyg toli nuklysti nuo eketės). Na ir, taip – kažkam reikia nardyti branduoliniuose reaktoriuose ( gerai jau gerai, nors tai ir skamba kiek nerealiai).

Taigi, kas tie žmonės, dirbantys tokius beprotiškus darbus, ir dar po vandeniu?

Vandens bokšto daiveris

Per eilę savo darbo metų Chadas Campbelas iš savo budžių susilaukė begalę paerzinimų ir pajuokavimų. Šis 39 metų saugumo inžinierius iš „Liquid Engineering“ kompanijos prižiūri 20-ties narų komandą – ne bet kokių, o vandens bokštų narų. Ši kompanija turi valstybinį kontraktą inspektuoti, valyti ir dirbti vandens rezervuaruose ir bokštuose 48 JAV valstijose. Tai skamba paprastai ir kasdieniškai, tačiau kai Campbelas 1996 baigė narų technologijų institutą ir ėmė dirbti šį darbą, tai skambėjo neįtikėtinai.


„Dažnai man skambina vaikinai ir sako: „ Ei, aš karstausi uolomis. Aš dirbau stogdengiu, ir aukštis tik kelia man nuobodulį“. Gerai, bet yra didelis skirtumas tarp stovėjimo ant 10 metrų aukščio uolos ar stogo ir stovėjimo ant 50 metrų aukščio apskrito bokšto, siūbuojančio vėjyje.
Būti vien daiveriu čia jau maža, reikia dar būti ir alpinistu.

Norėdami pasiekti savo nardymo vietą, Campbelas ir jo trijų žmonių komanda naudojasi kopėčiomis, visokiomis virvėmis ir sistemomis, - kad užlipti aukštyn patiems ir užtempti visą savo įrangą . Jie naudojasi specialias sausais kostiumais ir kvėpuoja per oro padavimo žarną – kad neužteršti geriamojo vandens. Kartais netgi įlipimas bokštan gali būti gan sudėtingas – kai kurie liukai būna vos 60 cm diametro.

Didelių cisternų viduje dažniausiai būna labai tamsu ir šalta. „ Kartą žiemą teko nerti Vaijomingo valstijoje“ – pasakoja Campbellas – „kur teko prasimušti per 7 cm ledą“. Čia nuolat tenka jaudintis, kad gali pakliūti į spąstus. „Dirbant narams, šie bokštai dažniausiai ir toliau dirba normaliu režimu, ir vanduo didžiuliais kiekiais teka ten ir atgal. Slėgio skirtumai dažnai mums kelia didelį nerimą“. Neatsargiai priplaukite prie vandens padavimo magistralės, nuo kurios nukrito apsauginis skydas, ir gelbėtojams teks dar kartą nerti bokštan ieškant jūsų nelaimingo kūno.

Nieko keista, kad Campbellas matė ir tragiškų atsitikimų. 2002 metais vienas jo narų lipo bokštan Kanzase. „Mano narai per tiek metų užlipo tūkstančiais laiptelių, bet šiam narui nepasisekė – jis sugriebė ranka būtent tą laiptelį, kuris buvo kiaurai prarūdijęs.“ Laiptas subyrėjo jo rankose 17 metrų aukštyje. Nors vėliau įvairios saugumo inspekcijos patikrino jų kompaniją, nerado jokių pažeidimų ir tik pagyrė už visas naudojamas atsargumo priemones, niekas negalėjo nuraminti Campbello: „Vaikinui buvo tik 27, ir jis turėjo tris vaikus“.

O kaip gi koviniai narai? Galbūt jiems toks darbas nebūtų pernelyg sudėtingas? „Neseniai turėjau tokį vieną. Jis paaiškino man, kad nori pailsėti nuo pavojingų povandeninių darbų ir užsiimti lengvesniais nėrimais. Jis užlipo bokšto viršun ir kažkur dingo. Po kiek laiko nuėjau jo patikrinti. Vaikinas sėdėjo pastiręs iš siaubo. Jis atsisuko į mane ir pasakė: „Jeigu bet kuris mano budis pasakys man, kad esu baikštuolis jeigu jau ėmiau nardyti sausumoje, dievaži trėkšiu jam snukin. Tai nepalyginamai baisiau, nei nardymai Persijos įlankoje.“

Poliarinis saugumo naras

Vienu momentu Robas Robinsonas, narų prižiūrėtojas iš „Raytheon Polar Service“ pamanė, kad jam galas – teks „sudalyvauti“ dvigubame nelaimingame atsitikime. Jis turėjo pakankamai oro, kad pasiekti pagrindinę eketę, bet mokslininkė, nėrusi su juo – ne. Jos balionas buvo beveik tuščias, ji pametė pirštinę, o ją pačią pernelyg pripūstas sausas kostiumas tiesiog „prikalė“ prie kitos ledo pusės. Robas metė šalin savo naują povandeninę kamerą ir desperatiškai nuvilko mokslininkę iki artimiausios saugumo eketės, ir šiaip ne taip kojomis aukštyn pragrūdo ją paviršiuje budėjusiai komandai. Robas prisimena, kad ji nelabai ir tesuprato, kas atsitiko. Mes išlipome laukan, o ji tepasakė: „Wow, puikus nėrimas!“.


Robas pradėjo nardyti dirbdamas gelbėtoju (nors ir ne poliariniu). Baigęs aukštąją mokyklą, vaikinas nuvyko į Johnston Atoll, kur jo tėvas, karinis kontraktininkas, padėjo jam įsidarbinti gelbėtoju karinės bazės plaukimo baseine. Šilta jūra ir legendinis „Sea Hunt“ filmas pastūmėjo jį į scuba daivingą. Po penkerių metų jis grįžo į valstijas ir įstojo į Floridos technologijų universiteto komercinio nardymo kursą.

1979 rugpjūtį Robinsas pirmą kartą išlipo iš karinio oro transporto ant traškančio Norvegijos ledo. Iki to jis niekada nebuvo nėręs po ledu. Dabar, po beveik 30 metų, jis yra labai gerbiamas Antarktikos nardymo „tėvas“.

Kasmet Antarktidoje pasirodo apie 20 mokslininkų, kuriems žūt būt reikia būtent čia nardyti. „Mes čia turėjome mokslininkų, laužančių galvas, kodėl žuvys nesušąla minusinės temperatūros vandenyje, studijavusių pingvinų psichologiją ir netgi nardančių su jūros ežiais“ – pasakoja Robinsonas. Jo darbas – užtikrinti, kad treniruočių ir nėrimų metu mokslininkai liktų gyvi – kas nėra taip jau lengva. Norint gauti leidimą nardyti mokslininkui tereikia turėti bent metus galiojantį sertifikatą ir turėti ne mažiau 50 panėrimų, iš jų bent 15 su sausu kostiumu.

Aišku, šaltis čia – didžiausias priešas. Kai vandens temperatūra yra minus 2 laipsniai, reguliatoriai gali lengvai užšalti ir imti leisti orą, todėl visada naudojami bent du. „Mes mokome juos kaip išimti iš burnos vieną reguliatorių ir įsidėti kitą“ – sako Robas – „neįtikėtina, kaip sunku rasti savo paties burną, kai veidas yra sušalęs į ledą“.

Jie nardo po ledu, kurio storis yra nuo 2,5 iki 6 metrų storio ir čia svarbiausias dalykas, norint išlikti gyvam – visada žinoti kur yra artimiausia eketė. „Matomumas po ledu, netgi nesant saulei čia yra neįtikėtinas – kartais net iki 250 metrų, todėl mes niekada nenardome su virvėmis. Vietoj to mes tik paliekame eketėje kyboti lyną su spalvotomis vėliavėlėmis ir stroboskopiniais švyturėliais“.

Bet toks geras matomumas ne tik padeda greitai rasti eketę, bet ir blaško dėmesį. „Po ledu matote visą landšaftą – su slėniais, kalvomis ir tarpekliais. Vaizdas nepakartojamas ir gundantis, norisi vis plaukti toliau. Aš buvau tris kart pametęs iš akių eketę, ir patikėkite manim – tai labai, labai blogas jausmas“.

Per visus tuos metus savo barokameroje jie gydė 6 narus. Tačiau, vieną kartą tai neišgelbėjo amerikiečio naro, kuomet jis gavo emboliją besistengdamas ištraukti iš dugno kažkokį gelžgalį ir kaip liftu naudodamasis savo sausu kostiumu. „Galiausiai gelžgalis jam nusibodo ir jis tiesiog metė jį dugnan. Tą pačią akimirką jis šovė aukštyn. Po to, kai mes jį ištraukėme iš eketės, vaikinas jau buvo negyvas“.

Yra čia ir kitų pavojų. 2003 metais leopardinis ruonis užpuolė vieną britų mokslininkę. „Ji snorkeliavo, bet turėjo su savimi dive kompiuterį, todėl mes turime šiokį tokį supratimą apie tai, kas atsitiko. Ruonis čiupo mokslininkę ir nusitempė į 60 metrų gylį. Ji mirė nuo paskendimo, ir galimai kitų patirtų sužalojimų. Tai dideli, agresyvūs ir grėsmingai atrodantys grobuonys. Jeigu tik jie pasirodo, mes paliekame vandenį.“
Nepaisant visų baisumų, Robas kiekvieną sezoną grįžta Antarktikon. „Žmonės dažnai manęs klausia, kur mano manymu yra geriausia vieta nardyti? Kokia nors lagūna? Raudonoji jūra? O aš visuomet atsakau – mano antarktinė bazė - McMurdo. Man patinka šis akivaizdus kontrastas. Paviršiuje yra tik baltai žydras ledas ir nė gyvos dvasios, bet tik įšokite eketėn, ir jums prieš akis atsiveria nuostabus spalvotas pasaulis – rožiniai minkšti koralai, raudonos jūrų žvaigždės... Nėra kitos tokios vietos pasaulyje“.

Ryklių kaubojai.

Karštomis Kalifornijos vasaros dienomis Gilas Falconė kasdien plaukia apžiūrėti savo tunų gardų. Jis dirba Monterey Bay Aquariumo vyresniuoju saugos inspektoriumi. Gardas – tai milžiniškas nailoninis tinklas. Jo apačia pritvirtinta prie dugno, o viršus paliktas atviras ir laikosi plūdurų ir virvių pagalba. Tinklas yra lankstus ir priklausomai nuo srovės stiprumo gali keisti savo formas.


Aplinkui tinklo viršų sumontuota ir metro aukščio tvora – kad apsisaugoti nuo alkanų jūros liūtų. Tačiau bet kuris jūros liūtas, sugebėjęs peršokti šią tvorą, viduje bus „maloniai“ nustebintas. „Siurpraizzz!!!” – vietoj tunų garde laikomi didieji baltieji rykliai. Akvariumas aktyviai vysto šių gyvūnų apsaugos programą nuo pat 2002 ir laiko žvejų sugautus ryklių jauniklius šiame garde. Du iš jų vėliau eksponuoja publikai akvariume, po to paleidžia laisvėn.

Falconei reikia nerti į drumzliną gardo vandenį, palikti didžiulius skumbrių ir lašišų gabalus rykliams, įvertinti ryklių elgseną ir sveikatos būklę. Nardo jis be jokio apsauginio narvo ar grandininių marškinių. Vienintelė jo apsauga – bukas plastmasinio vamzdžio gabalas – „tai padeda nuginti ryklius šalin, nepakenkiant jiems“, ir elektroninis ryklių baidymo prietaisas, kuris „atrodo visiškai nė kiek nejaudina šių ryklių jauniklių“.

Falkonė kilęs iš NiuDžersio, o sertifikuotas tapo vietiniame karjere. Jis pamilo jūrų gyvūniją studijuodamas biologiją koledže ir dirbdamas Virginijos salose. Dešimtmetį jis klajojo po įvairiausius tyrinėjimų projektus, susirinko įspūdingą visokiausių instruktorių sertifikavimo kolekciją, kol pradėjo dirbti akvariume savanoriu, o galiausiai – ir samdomu darbuotoju. Dirbant akvariume tenka imtis įvairiausių darbų – kažką taisyti giliai sulindus į vandens padavimo ar nuleidimo vamzdžius, montuoti apšvietimo sistemas ir pan. Bet didžiausią potraukį Falkonė jaučia nardymui su didžiaisiais baltaisiais rykliais.

Ar jam baisu? „Ne, jie mane tiesiog užburia. Aš suvokiu, kad matau gyvius, kurie žymiai labiau pažengė ir prisitaikė gyvenimui povandeniu“ – sako jis. „Jūs esate kažkur giliai žaliame vandenyje, o tada pasirodo jie – kad patikrinti jus ir sekti. Ir nors jie yra trigubai mažesni nei suaugę individai, atrodo jie lygiai taip pat“. Beje, kaip ir suaugę individai, jie greiti ir turi pilnus nasrus aštrių dantų.

Ar gali toks rykliukas jį nužudyti? Falkonė abejoja, nors ir neatmeta, kad rykliai išvis nė neketina jo pulti. Tiesiog jie smalsūs ir visko gali pasitaikyti. Galiausiai Falkonė nusileidžia: taip, rykliuko burnos „kasnis“ yra apie 40 cm diametro, todėl jis galėtų nesunkiai nužudyti žmogų.

Bet Falkonė yra iš tų žmonių, kurie tik gūžčioja pečiais kalbėdami apie pavojingus savo darbo aspektus. Vietoj gyvenimo ar mirties scenarijaus jis mato „įdomias situacijas“. Viena tokia „įdomi situacija“ kaip tik ir buvo neseniai susidariusi, nors rykliai šiuo atveju niekuo dėti.

„Buvo stipri srovė ir netikėtai pajutau, kad įsipainiojau tinklo kišenėje“. Nailoninio valo gijos apraizgė jį kaip kokoną – tinklas apačioje, tinklas virš galvos, tinklas iš visų pusių. „Aš padaviau signalą budžiui ir mes kartu pabandėme išsikapstyti iš situacijos, iš visų jėgų irdamiesi prieš srovę“. Jiems pavyko saugiai išlysti iš tinklo, bet tuokart nėrimą jie nutraukė.

O jeigu jis sutiktų baltąjį ryklį už tinklo ribų, rekreaciniame nėrime? „Labai norėčiau pamatyti. Tikriausiai atsisėsčiau ir pasigrožėčiau reginiu“ – jo balse jaučiamas džiaugsmas. „O paskui nedelsiant dingčiau iš vandens“.

Branduolinio reaktoriaus naras

Kai žmonės paklausia Čarlio Valanso , kuo jis užsidirba pragyvenimui, atsakymas juos pribloškia – nardau atominiame reaktoriuje. Tipinė reakcija būna – kur, kur tu nardai?

JAV yra 104 branduolinės jėgainės, ir visoms joms reikia daug, labai daug vandens – kad sukti turbinas ir gaminti energiją, kad aušinti reaktorių ir dar būti pasiruošus avariniam reaktoriaus stabdymui. Kai kurie vandens rezervuarai yra tiesiog milžiniški ir talpina savyje iki 4 milijonų litrų vandens. „Dauguma šių rezervuarų yra pagaminti iš plieno, todėl mums reikia nuolat juos inspektuoti ir prižiūrėti, kartais kažką pavirinti, kartais padengti metalą nauja antikorozine danga, jeigu senoji ima rūdyti“.


„Tiesą sakant, šis darbas atrodo pavojingesnis, nei jis iš tikro yra“ – sako Valansas. „Vanduo yra labai efektyvi apsauga nuo radiacijos. Vos 60 cm vandens sluoksnis atitinka 4 - 8 cm švino plokštės apsaugos lygį. Dauguma vietų, kuriose tenka dirbti daiveriams yra seklios: nuo 3 iki 5 metrų, bet yra ir gilesnių - 12 ir net 26 metrų gylio netoli paties reaktoriaus. “Kadangi vanduo yra tokia gera apsauga, iš tikro galima nardyti netgi pačiame reaktoriuje, ar dirbti netoli panaudotų kuro kapsulių”.

Bet radiacija yra pavojingas dalykas, todėl Valanso narai kiekvieno nėrimo metu imasi su savimi net po kelis dozimetrus ir dar naudojasi telemetrijos sistema, kuri realiu laiku siunčia duomenis – kad stebėtojai sausumoje sektų radiacijos lygį. Kiekvienam narui leidžiama gauti per metus ne daugiau nei 1000 milirentgenų dozę per metus. Palyginimui – darydami rentgeno nuotrauką pas gydytojus, gauname apie 50 miliren.

Nardydami neužterštuose vandenyse, pasakoja Valansas, jie naudoja panašią įrangą, kaip rekreaciniai daiveriai. Tuo tarpu nardymas užterštame vandenyje yra visiškai kas kita. „Mes dėvime vulkanizuotos gumos sausus kostiumus, sujungiamus su šalmu, o pačio kostiumo viduje palaikomas teigiamas slėgis, oras tiekiamas iš paviršiaus per žarnas“. Po kiekvieno nėrimo technikai gerai nuplauna daiverį ir įrangą, viską patikrina su dozimetrais, tada viską nušluosto specialiomis šluostėmis, kurios tuoj pat parodys užterštumą. Visas šis procesas trunka gerą pusvalandį. „Tokios rūšies nardymai reikalauja labai daug kantrybės“ – sako Valansas. „Paprasta užduotis, kuri normaliom sąlygom užimtų dieną, jėgainėje pareikalauja savaitės“.

Tai ką, jokių pavojų? „Negaliu įsivaizduoti, kad kas nors galėtų žūti nardydamas jėgainėje. Bet aš žinau mažiausiai aštuonis atvejus, kai narai žuvo dirbdami už jėgainės ribų vandens padavimo vamzdžiuose ir turbinose. Vaikinai paskendo arba buvo sutraiškyti, štai kur yra tikri pavojai“.

Nardyk.lt

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/pavojingiausi_nardymo_darbai/catid/6

Kristi žemyn paskui savo šešėlį

Draugo Arvio iš RopeJumping Team Vilnius interviu "Kauno dienoje":

"Vieną naktį Kauno viešbutis "Respublika" atgijo. Tamsą skrodė prožektoriaus šviesa, o tylą – riksmai. Nuo 40 metrų aukščio pastato žemyn šokinėjo virvėmis apsijuosę žmonės. Kodėl – naktį? Dieną nenorėjo gąsdinti aplinkinių.

Pojūtis: šuolio žemyn M.Narkevičius negali palyginti su nieku kitu.


Apmąsto visą gyvenimą

"Tai – aukščiausias ir sunkiausias mūsų įveiktas objektas", – "Rope jumping" klubo įkūrėjas Arvydas Vasiliauskas buvo santūrus. Bet pabrėžė, kad jų veikloje svarbiausia – saugumas: "Mes nedirbame konvejeriu, todėl šokinėjame kartą per 2–3 savaites, o per dieną daugiausiai nušoka 10–15 žmonių."

Keliolika adrenalino fanatikų iš Vilniaus, Kauno, kitų Lietuvos miestų sutartą dieną vėl susirinks ir, kruopščiai patikrinus saugos sistemas, jų širdys vėl plaks tankiau.

"Na, ką... Susitiksime!" – taip jie palydi kiekvieną iš 30–40 metrų aukščio skriejantį adrenalino fanatiką. O jis, per tris laisvo kritimo sekundes, matyt, apmąsto visą savo gyvenimą.


Pradėjo nuo 15 metų

A.Vasiliauskui – devyniolika. Vilniaus universitete tarptautinius santykius ir politikos mokslus studijuojantis vaikinas ekstremalią sporto rūšį – šuolius, prisirišus virve – pirmasis atvežė į Lietuvą.

"Griežtai draudžiame šokinėti jaunesniems nei 18 metų, – nukerta šimtą šuolių atlikęs Arvydas, nors pats apsijuosęs virvėmis nuo pastatų pradėjo šokinėti 15 metų. – Ir būtinai rekomenduojame iš pradžių, kaip tai darėme mes, pradėti nuo vieno, trijų, penkių metrų aukščio. Reikia pajusti virves. Ir pagrindinį dėmesį skirti saugumui!"

Kaip tik saugumo nepaisė šios ekstremalios sporto šakos įkūrėjas – Danas Osmanas. Plikomis rankomis ir be apsaugos priemonių jis laipiojo uolomis, apsijuosęs specialiomis alpinizmui skirtomis virvėmis šokinėjo nuo aukštų objektų. 36 metų amerikietis žuvo 1998 metų lapkričio 23 dieną.

"Rope jumping" pradininkas Lietuvoje Arvydas aiškina: "Iš virvių ir kitų saugos sistemų padarome vadinamąją "vazą", todėl žmogus krenta švytuoklės principu ir nejunta smūgio."

Naująjį objektą jie atidžiai apžiūri. "Respublikos" viešbutį apžiūrėjo du kartus. Po to matuoja, skaičiuoja, braižo ir išbando kritimą analogišku žmogaus svoriu: maišu su plytomis ar rastais.

Aukščiausias Lietuvoje 42 metrų Lyduvėnų geležinkelio tiltas – šokinėtojų su virvėmis svajonė. "Tačiau tai – kariškių saugomas kultūros paveldas. Tiltu negali vaikščioti žmonės, tad ką kalbėti apie mus?" – atsidūsta A.Vasiliauskas.


Jautėsi kaip buratinas

Netrukus keliolika adrenalino gerbėjų vėl susirinks Kaune, ant pėsčiųjų tilto į Panemunę. Kiti jų objektai – Gariūnų, Baltosios Vokės tiltai ar Aukštagirio, Salininkų priešgaisriniai stebėjimo bokštai.

Jau išbandytas 100 metų senumo apleistas viadukas Lenkijoje. Kitais metais jie norėtų dalyvauti Ukrainoje arba Rusijoje vykstančiuose "rope jumping" fanų festivaliuose.

Kaune dirbantis 25 metų projektų vadybininkas Marius Narkevičius apie šuolius su virve prisipažino: "Šio malonumo neįmanoma sulyginti su jokiu kitu jausmu. Na, tai kažkas!.."

"Kažkada jaučiausi tarsi buratinas, kuris gailėjosi pasiryžęs šuoliui, – juokiasi A.Vasiliauskas. Dabar jo akys švyti. – Ypač gražu kristi saulėtą dieną ir žiūrėti į savo šešėlį, artėjančią žemę arba skrendančius paukščius."




P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/kristi_zemyn_paskui_savo_seseli/catid/6

Geras - Delfi.TV publikavo mano video :)

Nusiunčiau šiandien „ant durniaus” į Delfi.TV vieną video ir žiūrių... patalpino Nesitikėjau realiai. Vadinasi arba neturi ką rodyti arba tikrai patiko Na bet kokiu atveju manau info sklaida apie RopeJumping tik į naudą

Patalpinto video adresas: http://tv.delfi.lt/video/DKOlp6nh/, o čia pats video tiesiogiai:


Tik... bent man... neveikia Ko norėti iš delfi...

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/11/geras_-_delfitv_publikavo_mano_video_/catid/6

Rappelling

Kol visi "normalūs" trina užpakalius baruose, siurbią alų, protingėja, drąsėja ir visaip kitaip -ėja penktadienio vakarais... šiek tiek rappelling`o iš mūsų varpinės, požiūrio taško į gyvenimą, į tai kas iš tikro yra COOL. Nieko ypatingo, bet tiesiog užkniso juodai pastaroji darbo savaitė, o dar mergaitė prašė šio to pamokyti su virvėm, tai šįvakar išsprūdom pasileidinėti ir pakopinėti į vieną iš Jonavos tiltų.

Čia tik kelios mano foto šiaip, kad nepamirštumėt kaip atrodau O įspūdžių daugiau spėju ne už ilgo bus draugės blog`e: Zhucka.lt








Go Vertical

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/07/rappelling/catid/6

Pociai! Šuoliai su parašiutu "SkyMaster"

Du nuostabūs birželio savaitgaliai Pociuose, Kauno parašiutininkų klube:



Ir ko tik nebuvo... ir pastovyklavom, ir į šokinėjančius pažiūrėjom, ir patys pašokinėjom. Antrą savaitgalį išvis nuotykių daug ir gan retų - audros sulaukėm ir dar retesnio įvykio - "acepkės", kai supanikavusi pirmašuolė be reikalo numetė pagrindinį kupolą ir skleidė atsarginį

Linksma buvo žodžiu. Kas nebuvo - to nepajus, neišgyvens kaip mes, bet bent jau akis paganyt gali, nors kažkiek įsivaizduot ir... artimiausiu metu, tiesiu taikymų - patys į DZ nulėkt, pašokinėt Juk gyvename tik kartą. Mėgaukitės tuo!

P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/06/pociai_uoliai_su_parasiutu_skymaster/catid/6

SkyDive

Oohrah... i love this job

Po dviejų savaičių pertraukėlės vėl išpuolė savaitgalis Pociuose. Vakar gerai su draugais papiknikavom, į kitus pažiūrėjom, o šiandien patys pašokinėjom








Mano šeštasis, mergaitės ketvirtasis šuolis. Sumoje jau 10 Sakėm šeimos bendra skaičių tik skaičiuosim Na ir draugų fainų šįkart lydėjo keletas, kas pirmą, kas ne, bet visi labai laimingai ir šauniai pasiskraidė, praleido laiką, manau.

Įdomiausias, labai net nekasdieniškas dalykas net aerodrome - kažkokia pirmašuolė blondė supanikavo suktuke ir numetė pagrindinį parašiutą, skleidė ir leidosi su atsarginiu... buvo į ką pažiūrėt. Na galvojom, kad rimtai bėda kokia nutiko - gal stropos per sparną persimetė ar pan, na tai įvykis. Bet pasirodė, kad ji iššoko normaliai, kupolas išsiskleidė, bet supanikavus tik vieną valdymo stropą pasiėmė, pradėjo suktis ir iš baimės numetė pagrindinį Na būną dienų kaip tyčia, būna ir... žmonių tokių pat Tikiuosi nebešokinės

Šiaip dar kartą didelis dėkui šauniems instruktoriams Vidui ir Kristinai, apmokiusiems naujokus draugus, "Velniui" - palydėjusiam mus į dangų ir žinoma visai nerealiai Pocių publikai

Per kelias dienas gal jau filmuką sumeistrausiu iš praėjusio karto ir kraštinio šuolio See ya. Blue skys

P.S. offtopic`as, bet pagaliau normali, laiku ir vietoje kariuomenės reklama:


P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/06/skydive/catid/6